Lietuvos gyventojai savo seksualinį gyvenimą vertina šešiais balais iš dešimties, o susidūrę su lytinėmis problemomis informacijos ieško internete, rodo ketvirtadienį paskelbta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Erotinių prekių įmonės „Fantazijos LT“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad palyginus su praėjusiu metų tyrimu, rezultatai skiriasi nežymiai.
„Galime pasidžiaugti, kad yra kažkur 12 procentų tautiečių, kurie savo seksualinį gyvenimą vertina tiesiog puikiai, duoda 10 balų, bet taip pat labai panašus yra skaičius tų, kurie duoda lygiai vieną balą. Taip pat kažkur 12 procentų lietuvių sako, kad na, mano seksualinis gyvenimas yra visiškai prastas“, – pristatymo metu teigė verslininkas, „Fantazijos LT“ vadovas Povilas Klusaitis.
Apklausos duomenimis, aukštesniais balais vertinti savo seksualinį gyvenimą buvo linkę respondentai, kurie dažniau užsiima seksu.
Rečiau nei kartą per mėnesį seksu užsiimantys asmenys savo seksualinį gyvenimą vertino ketvertu arba mažiau.
„Mes šį tyrimą darome trejus metus iš eilės ir tendencijos iš tiesų tokios, kad, kad niekas čia negerėja. (…) Labai akivaizdžiai matosi, kad ta visa kreivė į viršų neina, gal eina netgi šiek tiek ir žemyn“, – teigė P. Klusaitis.
Atlikto tyrimo duomenimis, maždaug ketvirtadalis lietuvių seksu užsiima du, tris kartus per savaitę. Aštuoni procentai apklaustųjų teigė, kad jie mylisi beveik kiekvieną dieną arba labai dažnai. Apie dešimt procentų lietuvių sako beveik neužsiimantys seksu.
Tyrimas taip pat atskleidė ir lietuvių seksualinius įpročius bei požiūrį į erotinius žaislus. Tyrimo duomenimis, 7 proc. apklaustųjų teigė, kad juos naudoja nuolatos, o 34 proc. – kad jiems erotiniai žaislai yra priimtini, yra anksčiau naudoję ar naudoja retkrarčiais. Trečdalis apklaustųjų erotinių žaislų lytinio akto metu teigė nenaudojantys.
Nesikreipia į medikus, nes gėdijasi
Tyrimo rezultatų pristatyme ketvirtadienį dalyvavęs gydytojas urologas, nevaisingumo gydymo specialistas Marius Anglickis teigė, kad susidūrus su seksualinės sveikatos problemomis lietuviai dažniausiai vengia tiesiogiai kreiptis į gydytojus, nes jaučia gėdos jausmą, tema yra pernelyg tabu.
„Pats blogiausias variantas, kai tas vyras nueina į artimiausią vaistinę, nusiperka tablečių sukeliančių erekciją ir gyvena su ta problema. Čia tas pats, kaip gangrenuoja mano ranka, o aš toliau geriu vaistus nuo skausmo ir gyvenu su ta gangrenuojančia ranka“, – teigė gydytojas M. Anglickis.
„Vienareikšmiškai, problemos jaunėja ir gilėja. Jeigu kalbėsim apie tą pačią erekcijos disfunkciją, tai prieš 30 metų sunkaus laipsnio erekcijos disfunkciją kamuodavo apie 10 proc. vyresnio amžiaus vyrų. Dabar 40 proc. jaunuolių iki 40 metų susiduria su sunkaus laipsnio erekcijos disfunkcija“, – teigė jis.
Pasak jo, apie kylančias lytiškumo problemas vengia kalbėti ir gydytojai, kuriems retkarčiais būna nepatogu paklausti, ar jų pacientai susiduria su tokiomis problemomis.
„Tai čia yra paradoksas, kodėl gydytojui nėra gėda paklausti, kokia yra jūsų šlapimo spalva, bet paklausti, kaip jūsų erekcijos reikalai, jam yra gėda, jie apie tai nekalba ir vengia tos temos“, – teigė gydytojas urologas.
Tyrimo duomenimis, apie 23 proc. apklaustųjų informacijos apie juos kamuojančias lytines problemas ieško internete.
„Įvairovės ir edukacijos namai“ mokymų trenerė, psichologė, lytiškumo ugdymo, žmogaus teisių ekspertė Lina Januškevičiūtė pristatymo metu akcentavo, kad lytiškumo ir seksualinio gyvenimo tema Lietuvos visuomenėje vis dar yra tabu. Anot jos, bijoma išsiskirti iš kitų ir kalbėti temomis, kuriomis dažnai nekalba draugai, kaimynai ar artimieji.
„Vis dar įsivaizduojama, kad jeigu aš pradėsiu kalbėtis tokia tema, ką apie mane pagalvos kiti, tai čia mūsų turbūt toks bruožas yra galvoti, ką apie mus pagalvos kiti mūsų draugai, kaimynai ir panašiai. Galbūt aš išsiskirsiu, išsiskirti niekas nenori“, – teigė psichologė, lytiškumo ugdymo ir žmogaus teisių ekspertė L. Januškevičiūtė.
„Tarp jaunų žmonių faktas, kad tai yra daugiau atviresnė tema, daugiau kalbama, daugiau aptariama ir netgi ne per juoko formą, bet jau daugiau rimtai. O tarp vyresnių žmonių vis dar yra daugiau tabu ir mažiau pašnekesių šita tema“, – teigė ji.
Tyrimą apie lietuvių seksualinį gyvenimą „Spinter tyrimai“ atliko rugpjūčio mėnesį. Apklausta 1019 žmonių, paklaida – 3 procentai. Tyrimas yra vykdomas trečius metus iš eilės.
Iškrypėliai ir pedofilai nori aukų.
Sėksualyni gyvenima vertina tik 6 balai tai kad vyrų mažėja o moterys mėgsta lėizbijietyška gyvenima,ir oralyni ir analyni. O vyrai myli kas motociklus, ar automobilius vysį mėgsta tik pinigėlius. Šūdū maišytuvų daugėja.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Yra ne taip retai vartojamas sociologijos mokslininku rastuose is fiziologijos skolintas terminas. Testosteroniskas sociumas ( kai naturali atranka, vyrauja vyriskumas ir laisva testosterono forma vyriskose asmenybese).
Estrogeniskas sociumas. Visas demesys kulturai. Patys kulturingiausi su Vidmanto chebryte priesaki, patys intelektualiausi. Bent jau patys apie save taip teige. Isijunkite tiesiog TV. Kokios lyties ten personazai as sunkiai suvokiu.
Testosterono lygis reikalauaj testosteronisko veiklos. Tiek fiziologines pvz sportas, ne 3 kart 3 sporto saleje. Tiek nemoterisko poziurio. Net mastysenos. Testosterono sinteze momentalia reguoja net i asmenybes elgesi.
Plus del dirbtines atrankos, testosteroniski vaikinai isstumti is tevynes. Ir dazniausiai priversti minti svetimu valstybiu slenkcius.
O jus staiga tokioje terpeje, princesems panorejus, norite is ju padaryti maco, kaip mygtuka pagal pageidavima nuspaudus. O veliau eik uzdirbk pinigus yprastu, estrogenisku budu?
Socialine estrogenizacija traktuojama kaip kulturos paskutine irimo stadija, pries jos atomazga. Kartu su visais Kulturos veikejais, kurie atviru tekstu sakydavo. Jus DURNIAI, tame pamenu ir VIDUTI, mes protingi, nes sukame ES projektus kulturai.
Visada jei sociumas gauna dirbtini maitinimo saltini, nepriklausomai ar tai bezdzioniu banda, ar homo sapiens, kas yra ne kas kita kaip nuplikusi bezdzione, jis nueina estrogenizacijos keliu.
Nefantazuok nesamoniu,gal samagono prigerei.