Kiekvieną savaitgalį šalies vandens telkiniai sulaukia aistringų žvejų. Deja, galvodami apie žvejybą, jie neretai numoja ranka į ledo tvirtumą. „Prieš savaitę gausiai pasnigo. Ant mūsų krašto ežerų dabar yra daug sunkaus sniego. Toks termoizoliacinis jo sluoksnis pamažu tirpdo ledą. Todėl šiuo metu jis yra gan apgaulingas,“ – teigia Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Olegas Kovalevskis.
Kiekvieną savaitgalį šalies vandens telkiniai sulaukia aistringų žvejų. Deja, galvodami apie žvejybą, jie neretai numoja ranka į ledo tvirtumą. „Prieš savaitę gausiai pasnigo. Ant mūsų krašto ežerų dabar yra daug sunkaus sniego. Toks termoizoliacinis jo sluoksnis pamažu tirpdo ledą. Todėl šiuo metu jis yra gan apgaulingas,“ – teigia Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Olegas Kovalevskis.
O neseniai iš žvejybos Juodkrantėje sugrįžęs Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos skyrininkas Žydrūnas Ramoška tvirtina, kad ledo storis ant Kuršių marių kai kur siekia tik 5–7 centimetrus, todėl eiti tokiu ledu ir žvejoti ant jo yra pavojinga. Turimus specialius smaigus, kuriais galima pasinaudoti įlūžus, kaip jis pastebi, ne vienas žvejų nešasi kišenėse ar dėžutėse, nors jie turėtų būti pritvirtinti virvutėmis ir kabėti prie rankų kaip pirštinės. „Dažnai neįsivaizduojama, kad neatsargi žvejyba ant ledo yra labai pavojinga. Daugelis nežino, kad įlūžus labai greitai sušąla rankos, todėl netrukus neįstengiama įsitverti į eketės kraštą. Be to, neretai ištinka šokas, pasimetama,“ – pasakoja ne vieną įlūžusį žveją iš vandens traukęs Ž.Ramoška.
Šiais metais sausio 31 d. Kuršių mariose, Malkų įlankoje, atskilus ledo lyčiai, nuo jos buvo nukelti 7 žvejai. Beje, šiemet vandens telkiniuose jau nuskendo 4 žmonės, vienas žmogus buvo išgelbėtas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm, tačiau tokio ledo storio, kai jis tirpsta, gali ir nepakakti, kad išlaikytų žmogų. Kad išlaikytų grupę žmonių, ledo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
O įlūžus ledui, svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Būtina bandyti ropštis ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Patartina, kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant jo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant būtina veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi pasidėkite lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jei mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia paduoti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį nugabenti į saugią vietą, pagirdyti šilta arbata, perrengti sausais rūbais ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
