Troškūnų seniūnijos ūkininkas Saulius Černius nutraukė savo verslo apie gyvulių supirkimą reklamą „Anykštos“ laikraštyje po to, kai „Anykštoje“ buvo publikuota S. Černiui nepalanki publikacija apie tai, kaip jis ūkininkui Algirdui Kuojai pardavė ne tos rūšies kviečių sėklą ir dėl to privalėjo sumokėti A. Kuojai 65 tūkst.Lt nuostolių. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ekonominių sankcijų taikymą redakcijai pavadino „trumparegišku sprendimu“, kuris gali pakenkti pačiam S. Černiui.
Troškūnų seniūnijos ūkininkas Saulius Černius nutraukė savo verslo apie gyvulių supirkimą reklamą „Anykštos” laikraštyje po to, kai „Anykštoje” buvo publikuota S. Černiui nepalanki publikacija apie tai, kaip jis ūkininkui Algirdui Kuojai pardavė ne tos rūšies kviečių sėklą ir dėl to privalėjo sumokėti A. Kuojai 65 tūkst.Lt nuostolių. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ekonominių sankcijų taikymą redakcijai pavadino „trumparegišku sprendimu”, kuris gali pakenkti pačiam S. Černiui.
Grasino advokatu ir teismais
Po žurnalisto Arvydo Lingaičio publikacijos „Pirko vasarinius kviečius, bet gavo žieminius…” („Anykšta”, 2011-07-19), į „Anykštos” redakciją paskambinęs S. Černius pareiškė, kad redakcija, publikuodama tikrovę atitinkantį ir ūkininko verslo santykius atspindintį straipsį neva pasielgė neetiškai, todėl jis daugiau nedės gyvulių supirkimo reklamos į „Anykštą”. Pažymėtina, kad S. Černius nutarė nesireklamuoti „Anykštoje”ne dėl to, kad reklama būtų neefektyvi ir nepasiektų vartotojų, bet tai susieta su paties ūkininko kerštu laikraščiui už jam neįtikusį straipsnį. Beje, dar prieš rengiant publikuoti informaciją apie ūkininkų S. Černiaus ir A. Kuojos tarpusavio verslo santykius, S. Černius publikacijos autoriui grasino savo advokatu ir teismais, o UAB „Anykštos redakcija” vyriausiosos redaktorės Gražinos Šmigelskienės prašė nepublikuoti minėto straipsnio.
Žmogus ne visada supranta, kas yra žiniasklaida
Paprašytas įvertinti situaciją, kai reklamos davėjas laikraščiui pritaiko ekonomines sankcijas, ir ar tokie atvejai dažni, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Anykštai” sakė: „Statistikos neturiu, bet kad tokių atvejų yra ir tai vyksta, tai faktas. Tai įrodo mūsų verslo kultūrą ir supratimą. Nes, formaliai žiūrint pagal įstatymą, kiekvienas pats sprendžia, kur jis reklamą talpins – čia verslo negali įpareigoti, kaip elgtis. Bet Vakarų valstybėse, įsivaizduoju, kad ne dažnai tai atsitinka. Jeigu ten atsiimtų reklamą be jokio pagrindo ir tai paviešinus, to verslo subjekto reputacija sumažėja, jei tai neutrali situacija , o kritika nedidelė. O jeigu kritika buvo tokia, kur verta visuomenei tikrai pranešti, nes kalba eina apie įmonių prekių ar paslaugų kokybę ar kitus dalykus, tai jeigu įmonė atsiima reklamą vien dėl to, kad tai buvo paviešinta, tai ji patvirtina ir dar kartą parodo save kaip socialiai neatsakingą. Kita vertus, reklamos atsiėmimas dažniausiai , jei ji buvo efektyvi, tai jos nebuvimas šiaip pablogina įmonės rezultatus. Tai mano akimis žiūrint, čia labai toks trumparegiškas požiūris. Kadangi tai nėra globali, pasaulinę patirtį turinti kompanija (ūkininko S. Černiaus ūkis – red.past.), tai gali būti asmeniškumas, žmogaus emocinė tam tikra būklė, galbūt, susijaudinimas, nervinimasis dėl to straipsnio ir jis yra toks trumpalaikis sprendimas. Ir Vilniuje yra buvę didesniuose leidiniuose, kai pasitraukia, atsiima reklamą, banko sektorius atsisakė tam tikrų leidinių, bet vėliau jie vis tiek užsisakė tą reklamą, tai kriterijus, kad kažkas kažką apie mane kritiškai pasakė, tai yra pernelyg mažas ir neturi argumentų. Jeigu yra nepagrįsta informacija, ar šmeižtas, tai visai logiška, aš ir pats atsiimčiau reklamą, nepalaikyčiau tokios įmonės ir skatinčiau, kad ir kiti neremtų neetiškų leidinių. O jeigu kritika buvo, liaudiškai kalbant, už reikalą, ūkininkui su redaktoriais reikėjo tiesiog išsiaiškinti…Nes žmogus ar verslininkas ne visada supranta, kas yra žiniasklaida, ir kad pirkdamas reklamą, jis neperka žurnalistų. Nes žurnalistai atskirai dirba nuo reklamos skyriaus. Tai yra klausimas kultūros ir socialinės atsakomybės suvokimo…”
Net ir kritiškas straipsnis ūkininkui gali būti naudingas
Paklaustas, ar ūkininko S. Černiaus veiksmuose neįžvelgia ekonominių sankcijų taikymo „Anykštai”, D. Radzevičius dėstė: „Reklamos davimas ar nedavimas formaliai nėra sankcija. Bet draudžiama persekioti žurnalistus už kritiką. Įstatymas neįpareigoja žmogaus užsakyti reklamą viename ar kitame leidinyje, bet, išplaukiant iš bendros kultūros ir socialinės atsakomybės principų, neturėtų būti kokiais kriterijais remiantis dėl viešo kritiško žodžio, kad bendrovė atsisakytų sau naudingų sprendimų ir net bandytų neformaliai bausti leidinį. Tai yra ekonomiškai nenaudingas sprendimas pačiam ūkininkui. Jeigu žmogus nesileidžia į kalbas ir vis tiek emociškai priima sau nelogišką sprendimą, pakenkia sau. Jeigu jam naudinga reklama ir duoda naudą, tai vienas kritiškas straipsnis galėtų būti ir jam pačiam naudingas. Jis įsivertins, ar viską gerai daro, ar gerai elgiasi ir nepainiotų š…su bandute, ar reklamos su redakciniu straipsniu…”
Publikacija parodė normalų požiūrį
„S. Černiui iš principo norėjosi, kad niekas to fakto apie grūdų pardavimą nepaviešintų. Aš suvokiu, kad tiesiog nesusipratimas. Nes jeigu ūkininkas turi gerą ūkį ir gerai dirba, gal tiesiog ne visiškai iki galo išmano, kaip veikia žiniasklaida, kokį efektą turi ar prasmę. Tai jeigu straipsnyje buvo paviešintos visos detalės, įskaitant ne tik kritiškas jo atžvilgiu, bet ir tos, kurios paaiškina jo dalyką, tai kaip tik ūkininkas turėtų būti suinteresuotas, kad būtų paviešinta visa istorija, nes jeigu jis draugiškai sutiko kompensuoti 65 tūkst.Lt, tai iš tikrųjų parodo jo visai ne kritišką, o normalų požiūrį, kad tas žmogus kažkam padarė nuostolių ir sutiko juos atlyginti. Tai čia nėra jokios tragedijos. Aš laikausi pozicijos, jeigu straipsnis išlaikė balansą, tai pačiam ūkininkui nieko tragiško nenutiko. Atvirkščiai, iš to netgi galima turėti pozityvaus dalyko, kad įvyko klaida, kad gyvenime jis kitą kartą kitaip žiūrės pardavinėdamas grūdus ir viskas čia bus gerai…Labai tikiuosi, kad tai trumpalaikis sprendimas, kuris bus pakeistas į naudingą abiems šalims ir bendradarbiavimas bus tęsiamas dėl to, dėl ko buvo susitarta, nepainiojant žurnalistikos ir reklamos”, – vylėsi Žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.
