• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Penktadienis, 24 kovo, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Ūkininkauti padeda ir „Youtube“ („Aukštaitiškas formatas, Nr. 90)

Vidmantas ŠMIGELSKAS
2022-07-06
Naujienos
0
Zarasiškis ūkininkas Donatas Adomavičius ir jo „raguočiai“.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Daugelis Utenos regiono ūkininkų verčiasi tradicinėmis žemės ūkio šakomis. Ir dirba tradiciškai. Tačiau yra ir daug verslių žmonių, kurie ieško neįprastų ūkininkavimo formų. Arba savo ūkius plėtoja iki sunkiai suvokiamų apimčių.
„Aukštaitiškas formatas“ kalbino keletą mūsų regiono ūkininkų, kurie savo vystoma veikla nėra panašūs į kitus.

Augina milijoną sraigių

Šalia Zarasų prieš dešimtmetį jauni ūkininkai Julija ir Donatas Adomavičiai įkūrė sraigių ūkį. Sraigininkystė, regis, nėra išskirtinė veikla. Nepriklausomybės pradžioje sraiges auginti bandė šimtai nauja veikla susigundžiusių lietuvių. Tačiau dabartiniais laikais Lietuvoje veikia tik keletas sraigių ūkių.
J.Goštautaitė Adomavičienė „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog ji su vyru augina afrikines sraiges, o lietuviškų vynuoginių sraigių ūkiai išnyko. Afrikinės sraigės užauga per vieną sezoną, Adomavičiai kiekvienais metais parduoda 7-10 tonų sraigių. „Kai kas nors paklausia, kiek mes turime sraigių, vyras atsako, kad suskaičiuoti yra elementaru – skaičiuoji sraigių ragus ir dalini iš keturių“, – juokėsi zarasiškė.
Pavasariais į lauką ūkininkai išleidžia apie milijoną sraigiukų, viename kvadratiniame metre gali „lakstyti“ apie 150 augintinių. J.Goštautaitė Adomavičienė šypsojosi, kad oficialiai jų ūkis yra priskirtas prie „gyvulininkystės sektoriaus, tik išmokų nemoka“.
Sraiges zarasiškiai parduoda Lietuvos įmonei „Gudukas“, o ši įmonė jas eksportuoja į Italiją ir Prancūziją. Sraigės šeriamos specialiais pašarais – tonai produkcijos reikia panašiai tonos pašarų.

Adomavičiai kiekvieną sezoną užaugina 7-10 tonų sraigių.

Žiemoti paliekama tik motininė sraigių banda. Ji tam tikroje temperatūroje tarytum miega žiemos miegu.
Pasak J.Goštautaitės Adomavičienės, auginti „šiek tiek sraigių pramogai“ neapsimoka: daug rūpesčių ir maža naudos. „Tiems, kas nori sraigininkyste užsiimti tik pramogai, patariu pasistatyti šiltnamį ar pasisodinti daržą. Sraigės yra gyvi sutvėrimai, jų negali palikti be priežiūros“, – dėstė ūkininkė. Sraigių augintojai procesų negali mechanizuoti: visa veikla yra susijusi su rankų darbu.

Elniai ir danieliai jau atsiperka

Ignalinos rajone, Ceikinių seniūnijoje, ūkininkaujantis Arūnas Potiejūnas laiko elnių ir danielių bandas. 12 ha aptvare bėgioja 45 elniai ir 26 danieliai.
Pasak ūkininko, žiemomis elniai ir danieliai šeriami kaip naminiai galvijai – šienu, šienainiu, avižomis, cukriniais runkeliais. A.Potiejūnas „Aukštaitiškam formatui“ kalbėjo, jog prieš aštuonerius metus pirkdamas pirmuosius danielius negalvojo apie naudą. „Esu medžiotojas, patinka žvėrys. Čia ne biznis, čia pramoga“, – sakė ūkininkas. Kalbėdamas apie investicijas, ignalinietis pateikė pavyzdį, jog 100 metrų tvoros kainavo 350 eurų, o 12 ha aptvarų reikia kilometrų tvoros.

Ignalinas rajono ūkininkas Arūnas Potiejūnas elnių ir danielių bandas įsigijo pramogai, o dabar šių gyvūnų auginimas nebėra nuostolingas.

Tiesa, vyras dėstė, kad, nors investicijos ir neatsiperka, tačiau dabar elniai ir danieliai jau išsilaiko patys. „Užsakyta 11 patelių, turėsiu jas išvežti į Uteną. Jos perkamos veislei. Pernai pardaviau patiną galingais ragais. O dešrų bei konservų nemažai pasidarau“, – kalbėjo A.Potiejūnas.
Ignalinietis yra stambus ūkininkas, užsiimantis augalininkyste, valdantis 320 ha žemės.

Šiuolaikinės bitutės nėra piktos

Bites laiko šimtai Utenos regiono gyventojų, tačiau Utenos rajono Užpalių seniūnijos Skardžių ūkio dydis yra sunkiai įsivaizduojamas. Gražinos ir Gedimino Skardžių bei jų sūnaus Edgaro ir jo žmonos Eimantos ūkyje esama apie 2000 bičių šeimų, surenkančių medų iš Utenos, Rokiškio, Kupiškio ir Anykščių rajonuose augančių medingų augalų.

Trys bitininkų Skardžių kartos – Edgaras, Vakaris Vėjas ir Gediminas.

„Tam, kad mūsų bitutės galėtų sunešti kuo įvairesnės augmenijos medų, mes bendradarbiaujame su Lietuvoje dirbančiais ūkininkais, kurie mums leidžia įrengti bitynus įvairiuose jų laukuose. Kitose šalyse labai dažnai taikoma praktika, kad ūkininkai netgi atlygintinai bendradarbiauja su bitininkais, kad šie atvežtų savo bitutes prie jų medingų augalų pasėlių, nes jos apdulkina augalus ir padidina derlių. Todėl jau ir mūsų ūkininkai įžvelgia, kokią naudą duoda bitės, skambina, kviečia atvežti bitutes“, – ,„Aukštaitiškam formatui“ pasakojo G.Skardžiuvienė.

Pasak bitininkės, jos pačios tėvelis ir jos vyro senelis buvo bitininkai. Vyresnieji Skradžiai džiaugiasi, kad ir jų sūnus su šeima taip pat užsiima šiuo amatu. Bitininkauti mokosi ir ūkyje padeda anūkai – Rytis Vėjas ir Vakarė Urtė.

Skardžių bitynas yra modernizuotas, vienas didžiausių Lietuvoje. „Tačiau visiškai nesvarbu, ar tu turi tik kelis avilius, ar tūkstančius jų, – kiekvienai bitelių šeimynai privalai skirti tiek pat dėmesio, – kalbėjo G.Skardžiuvienė. – Augalų vegetacijos metu reikia nuolat lankyti bitynus, kartais net ir tą pačią dieną į tą patį bityną važiuojama kelis kartus. Jeigu augalų žydėjimo metu nesuspėsi pasirūpinti avilyje gyvenančiomis ir dirbančiomis bitėmis, jos gali išsispiesti ir neprinešti medaus. Bitutės ir augaliukai nelaukia, todėl kyla didelių iššūkių suspėti viskuo pasirūpinti laiku“, – kalbėjo G.Skardžiuvienė.
„Vasaros sezono metu mūsų dienotvarkė labai primena bitučių darbą avilyje. Mes turime suspėti ne tik pasirūpinti bitėmis, bet ir medų išsukti, sufasuoti, sandėliuoti ir dar atlikti daug kitų darbų“, – dėstė bitininkė.

Skardžių bitininkystės ūkio modernizuotas pastatas su įvairiais medaus ir kitų bičių produktų apdirbimo cechais yra įsikūręs Utenos rajone, Užpalių seniūnijos Mikėnų kaime.
„Šiuo metu, kaip ir tikriausiai daugeliui stambių Lietuvos įmonių, didžiausias iššūkis mums yra darbo rankų trūkumas. Mes galime įdarbinti 10 ir daugiau žmonių. Mūsų siūlomos darbo vietos yra ne tik bityne, nors ir ten drąsiai dirbame be tinkliukų, nes bitės nėra piktos, bet ir cechuose, kur kontakto su bitėmis iš viso nėra,- aiškino G.Skardžiuvienė. – Mūsų ūkis investuoja ir skiria daug laiko bičių motinų auginimui, kai kurios yra atsivežamos net iš užsienio, todėl bitės dabar visai kitokios, ne piktos, kaip būdavo anksčiau“.
„Labai džiugu, kad šiuo metu mes bendradarbiaujame su keliais Lietuvoje dirbančiais prekybos centrais: „Maxima“, „Rivona“, „Aibe“, kuriems tiekiame Aukštaitijoje mūsų bičių surinktą medų. Tačiau vis dėlto didžioji mūsų ūkio medaus dalis yra eksportuojama į užsienio rinką“, – sakė G.Skardžiuvienė.

Parduotuvėje – ūkininkų produkcija

Anykščių rajono Zaviesiškio kaime du ūkininkai – avininkyste besiverčiantis Žilvinas Augustinavičius ir braškes auginantis Adas Gabrilavičius atidarė ūkininkų produkcijos parduotuvę. „Aukštaitiškam formatui“ A.Gabrilavičius sakė, jog produkciją parduotuvei tiekia apie 20 ūkininkų bei mažų įmonių. Parduotuvės savininkai stengiasi, kad pirkėjas joje galėtų susirinkti visą pirkinių krepšelį, nusipirktų ir mėsos, ir pieno, ir duonos, ir daržovių.

Ūkininkai iš Ignalinos rajono Jolanta ir Viktoras Trečiokai mano, kad svirpliai – ateities maistas.

„Dirbame turėdami viltį, kad parduotuvė pati save išlaikys. Neturėjome tikslo uždirbti milijoną, o tik palengvinti savo ir kitų ūkininkų produkcijos pardavimą“, – paklaustas apie ūkininkų parduotuvės finansinę grąžą, kalbėjo A.Gabrilavičius.

Pasak svirplių augintojos Jolantos Trečiokienės, 100 gramų svirplių atstoja kilogramą jautienos ir kilogramą lašišos kartu sudėjus.

Jis savo ūkyje augina ir daržoves bei vaismedžius. Turi 30 arų atvirą braškyną ir 3 arų šiltnamį, skirtą braškėms. Dabar statosi naują 10 arų šiltnamį. Anykštėnas neplanuoja išplėsti ūkį tiek, kad produkciją turėtų pardavinėti didmenininkams. „Geriau mažiau ir kokybiškai, negu daug ir bet kaip“, – ūkininkavimo filosofiją atskleidė A.Garbilavičius.

Susivienijo mėsai realizuoti

Zarasų rajone veikia mėsinių galvijų augintojų kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“. Į kooperatyvą yra susivieniję 9 ūkininkai – veislinių mėsinių galvijų angusų augintojai. Kooperatyvo valdybos pirmininkas Gintaris Petrėnas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog jo vadovaujamo kooperatyvo nariai laiko nuo 10 iki 200 angusų, o ūkiai išsibarstę po visą Zarasų rajoną. Sartų vardas kooperatyvo pavadinime pasitelktas kaip žymiausias Zarasų rajoną garsinantis prekinis ženklas.

Kooperatyvo nariai galvijus augina atskirai, o jungtinė įmonė jiems padeda realizuoti produkciją. Kooperatyvas turi skerdyklą. Pasak G.Petrėno, kooperatyvo produkcija parduodama kavinėms ir mažoms parduotuvėms.

Kooperatyvas įkurtas 2015 metais. Paprastai per parą paskerdžiamas tik vienas galvijas. Angusai auginami apie 18 mėnesių, o iš vieno galvijo gaunama nuo 240 iki 320 kilogramų skerdienos.

Karves melžia robotai

Tėčio Danieliaus Gražio ūkyje dirbanti Sandra Gražytė Vainorienė, „Aukštaitiško formato“ pakalbinta apie karvių melžimo robotus, dėstė, kad į melžimo robotizavimą nebereikia žiūrėti kaip į stebuklą – daugelis didesnių ūkininkų robotus jau yra įsigiję.

Karvės Gražių ūkyje, esančiame Molėtų rajono Giedraičių seniūnijoje, melžiamos individualiu režimu, jutikliai leidžia robotui atpažinti kiekvieną gyvulį, o į melžyklą karvės viliojamos jauku.

Pasak S.Gražytės Vainorienės, kai kurios karvės per parą melžiamos ir penkis kartus. Ūkininkai turi 185 melžiamas karves. Jie patys užsiima ir gyvulių selekcija, o vis gerinant veislę pasiekta, kad karvės gali sverti 800-900 kilogramų ir per parą duoti per 50 litrų pieno.

Pieno supirkimo kaina retai perkopia 50 centų už litrą, tad likti pienininkystės rinkoje šiais laikais įmanoma tik į rinką tiekiant didelius kiekius. Tiesa, S.Gražytė Vainorienė kalbėjo, kad vargu ar smulkių ūkininkų reikia gailėti. „Jeigu tu prieš 20 metų turėjai 5 karves ir vis dar tebeturi 5 karves, kažin ar į tokį kiaurą maišą yra verta kišti“, – kalbėjo ūkininkė.

Ūkyje – smidrai ir grybai

Kotryna ir Algimantas Meidai prieš kelerius metus Anykščių rajono Traupio seniūnijos Alūkėnų kaime nusipirko sodybą, prie kurios yra 2,2 ha žemės. Jaunai šeimai norėjosi užsiimti žemės ūkiu, o pačios veiklos profilio Meidai ieškojo, būdami apriboti nedideliu turimos žemės lopiniu.

Kotryna Meidė sako, kad šitaki grybus mokėsi auginti per „Yotube“.

Pirmiausia Meidai įveisė beveik 2 ha smidrų plantaciją. Smidrams reikia daug rankų darbo, pasak K.Meidės, pora mėnesių būna labai darbingi, o per derliaus nuėmimą reikia bent aštuonių žmonių. Pernai smidrus Meidai tiekė jau ir į prekybos centrus, nes patiems užsiimti jų realizacija laiko nebeliko. K.Meidė, „Aukštaitiško formato“ paklausta, ar jos šeima galėtų išgyventi iš 2 ha. smidrų plantacijos, sakė: „Jeigu būtume tik dviese – manau, taip. Bet mes turime du vaikučius, tad keturiems asmenims šiek tiek trūktų“, – dėstė ūkininkė.

Algimantas Meidus ir jo pagalbininkai savo užaugintus grybus valgo patys, šiek tiek jų tiekia į Anykščių ūkininkų krautuvėlę.

Kitas Meidų ūkio profilis – šitaki grybai. „Pažiūrėjau „youtube“, kaip juos auginti. Ir 2020-aisiais skynėme pirmąjį derlių. Nelabai tikėjau, bet užaugo“, – sakė K.Meidė. Savo grybus ūkininkai valgo patys, šiek tiek jų tiekia į Anykščių ūkininkų krautuvėlę, nuveža į turgų.

Šitaki grybų sėklos įterpiamos į lapuočių medžių rąsteliuose padarytas skylutes, skylutės užtepamos vašku ir metams paliekamos kolonizuotis.

Šitaki grybai auginami ant lapuočių medžių rąstelių – į medyje padarytas skylutes įterpiamos sėklos, skylutės užtepamos vašku ir metams paliekamos kolonizuotis. Šitaki grybus galima vartoti kaip įprastinius miško grybus, tačiau internete galima pasiieškoti ir įmantresnių receptų. Kilogramas šitaki grybų kainuoja 20-30 eurų.
K.Meidė sakė, kad vienais metais šalia namų augantis ąžuolas subrandino didelį gilių derlių – šeimyna jas rinko, gamino ir realizavo gilių kavą.

Augina ateities maistą

Jolanta ir Viktoras Trečiokai Ignalinos rajone, Dūkšte, turi svirplių fermą. J.Trečiokienė „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog kol kas ferma yra kūrimo stadijoje ir ūkininkai svirplių dar nerealizuoja – juos valgo patys ir dovanoja.
Pasak ignalinietės, 100 g svirplių atstoja kilogramą jautienos ir kilogramą lašišos kartu sudėjus. Juose yra baltymų, geležies, vitamino A, B 12, mažai riebalų, angliavandenių.
Trečiokai valgo skrudintus svirplius, o parduotuvėse parduodami džiovinti svirpliai ir svirplių milteliai.
Ūkininkė dėstė, kad Lietuvoje yra daug svirplių ūkių, jų šeimos ūkis buvo jau 32-asis. Tačiau kiti svirplių augintojai kažkodėl stengiasi apie savo verslą viešai nekalbėti, todėl ir susiformuoja nuomonė, kad svirpliai yra tarytum kokia retenybė.
Svirpliai deda kiaušinius. Užauga vabzdys per 5-6 savaites. „Maitiname lietuvišku svirplių maistu, kurį gamina „Kauno grūdai“ ir „Kėdainių grūdai“,- dėstė J.Trečiokienė.
Pasak jos – svirpliai yra ateities maistas, džiovintais svirpliais labai patogu užkandžiauti kelionėse. Svirpliai dėl didelės energetinės vertės labai tinka sportininkams.

Tags: bitėsderliusgrybaisraigėssvirpliaūkininkai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Daiva GASIŪNIENĖ, Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė: „Miesto centre turime porą daugiabučių kvartalų, kurie, iš dalies mūsų sėkmei, dar nebuvo atnaujinti. Todėl dabar turime galimybę pasiruošti ir įgyvendinti pilnai kompleksinius atnaujinimo sprendinius apimančias kvartalų viešąsias erdves, komercines erdves pirmuosiuose pastatų aukštuose, pačių daugiabučių atnaujinimo kitokius sprendinius“.

Panašūs straipsniai

Šeštadienio „Anykštoje“ 2023-03-25

2023-03-24
2

...

VRK po diskusijų patvirtino Anykščių rajono mero rinkimų rezultatus

2023-03-24
19

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš tvirtindama merų rinkimų rezultatus diskutavo ar nereikia Anykščių rajone skelbti naujų mero rinkimų. Po diskusijų...

VRK nusprendė daugiau nebesiaiškinti, ar rinkimus laimėjęs K. Tubis gali būti meru

2023-03-24
23

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nusprendė daugiau nebesiaiškinti, ar rinkimus Anykščiuose laimėjęs „valstiečių“ iškeltas Kęstutis Tubis gali eiti mero pareigas.

VRK...

AFP-Scanpix nuotr.

Dėl E. Macrono pensijų reformos Prancūzijoje įsiplieskė nauji smurtiniai protestai

2023-03-24
0

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis.

Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis...

Anykšta TV:

Naujienos

Šeštadienio „Anykštoje“ 2023-03-25
VRK po diskusijų patvirtino Anykščių rajono mero rinkimų rezultatus
VRK nusprendė daugiau nebesiaiškinti, ar rinkimus laimėjęs K. Tubis gali būti meru
Dėl E. Macrono pensijų reformos Prancūzijoje įsiplieskė nauji smurtiniai protestai
Savaitgalio diskusija: Ar reikia aptverti Anykščių koplyčią?
Prašoma nukabinti „vaiduoklius“

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Kovo 23 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 22 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 21 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 20 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 19 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 18 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas
VRK tvirtins galutinius rinkimų rezultatus 34-iose savivaldybėse, spręs dėl K. Tubio
Naujas Muziejų įstatymas: nebelieka respublikinių muziejų, atsiras darbuotojai emeritai
Atvejai apie artimųjų įsidarbinimą aukštose pareigose jau panašūs į sistemą
Vartotojai ir žalieji remia Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų
Pieno ūkininkai prie Seimo rengia protestą, reikalaus K. Navicko atsistatydinimo

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar pritartumėte, kad būtų rengiami nauji Anykščių rajono mero rinkimai?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara kovas

Jara kovas

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Saulenis

Saulenis

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In