Anykščiuose 10 dienų gyvenęs Ukrainos istorinių nuotykių romanų rašytojas Andrijus Kokotiucha brangino kiekvieną minutę, kad pajustų Anykščių krašto, o ir visos Lietuvos partizaninio judėjimo, kovų už laisvę dvasią, lankėsi muziejuose, susitiko ir užrašė gyvų pokario partizanų prisiminimus.
Jis susitiko su Anykščių rajono meru Sigučiu Obelevičiumi, A. Baranausko pagrindinėje mokykloje besimokančiais vaikais iš Ukrainos, Anykščių rajone gyvenančiais savo tautiečiais. Atsisveikindamas su Anykščiais 90 – ies knygų autorius pažadėjo, kad knyga, kurioje tikriausiai bus ir ukrainietiškų štrichų pasirodys iki 2023 – ųjų pabaigos. Dėl jos išleidimo Kijeve gyvenantis rašytojas jau sutarė su leidykla.
Rašytojas Anykščiuose gyveno pagal A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memioralinio muziejaus vykdomą Ukrainos rašytojų Anykščiuose rezidencijų programą, o visas dienas jį lydėjo ir susitikimus organizavo Anykščių rajono Garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia, kurio kvietimu A. Kokotiucha ir atvyko į Anykščius.
Daug vertingos informacijos apie pokarį A. Kokotiuca sužinojo iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo pirmininko Gintaro Vaičiūno, aplankydamas Algimanto apygardos partizanų kovos vietas, partizanų bunkerius Andrioniškyje, Troškūnuose, Niūronyse, Šimonių girioje.
Jam įsimintinas apsilankymas Niūronyse, Legų sodyboje – ekspozicijai įrengtas bunkeris, Anykščių muziejininkų jam pateikti išlikę partizanų daiktai, dokumentai.
Visą dieną A. Kokotiucha praleido Vilniuje, Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje, kuris įkurtas buvusiuose KGB rūmuose, kur buvo skelbiami nuosprendžiai, vykdomos mirties bausmės partizanams, dešimtmečius buvo planuojami ir vykdomi nusikaltimai prieš Lietuvą.
A. Kokotiuchą domino viskas – ginklai, dokumentai, nuotraukos, muziejuje jam buvo atsakyta į daugybę klausimų.
Pasak A. Kokotiuchos, Lietuva tinkamai įamžinusi kovas už laisvę, nepriklausomybę, deramai pateikianti savo tautos didvyrius. „Ukraina dar tik šio kelio pradžioje“,- pastebėjo jis.
Rašytojui įsiminė ir labai pravers partizano Jono Kadžionio (Slap. Bėda), kuriam tuomet nė trisdešimties nebuvo, politinio kalinio, visuomenininko, 1990 m. atkurtos Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Algimanto apygardos partizanų vado, partizaninės kovos atminimo paminklų iniciatoriaus ir įgyvendintojo pasakojimas apie partizanų kasdienybę, skaudžius išgyvenimus ir netektis.
Anykščiuose bene pusdienį A. Kokotiucha praleido su Lietuvos gynėja, politine kaline Anykščių rajono Garbės piliete, daugelį metų buvusia Anykščių rajono tarybos nare Prima Petryliene. Jos prisiminimai, tikėtina, ras vietą būsimoje knygoje, nes pasakojimas kaip buvusi gimnazistė, partizanų ryšininkė 1950 – aisiais kartu su bendraklasiais pasiuvo apie 200 trispalvių ir Vasario 16 – ąją, per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, jomis papuošė miesto medžius. Po to sekė tardymai, kankinimai ir ilgi tremties metai…
Pasak autorių lydėjusio K. Strolios, A. Kokotiucha ne tik viską dokumentavo, fotografavo, bet viską dėjosi į širdį, stengėsi įsijausti į Lietuvą ištikusią pokario tragediją.
„Tikiu, kad būsimoje knygoje atpažinsime Anykščių kraštą, gal autorius ras sąsajų ir su Ukraina. Juk istorinių nuotykių romanų kūrėjas neprivalo konkrečiais faktais pagrįsti savo herojų elgesio, tačiau jam privalu daug žinoti, jausti laikmetį. Mano žiniomis, jo knygos herojai gyvens 1944 – 1945 metais. Beje, mes, anykštėnai gavome namų darbų, nes autoriui 10 – ies dienų nepakako, kad sužinotų viską, kas jį domina, kai kuriuos faktus reikia patikslinti, surasti kai kuriuos dokumentus”, – pastebėjo V. Strolia, pabrėždamas, kad labai laukia būsimos knygos.
Slava Ukraine.
Perskaityk dar kartą pavadinimą. Esi žiopliuks. Vat.
Kova lyg paskutinio ukrainiečio,
Paremsim ginklais,
Padêvêtais skudurais.
Nusiūsim truputėlį užsieniečių,
Tų kuriuos galima nupirkti pinigais.
Ir jūs žūdykite, kovokit,
Tik neprabuskit, nesustokit!
Kaip gladiatorių arenoj,
Žudynės tarsi kino scena.
Skausmu ištinusi klaida!
Ir kam žmonijai tą bėda!
Iranas, Sirija, Vietnamas,
Donbaso motinų rauda..
Jei blaiviai pamąstai – suvoki,
Visur karus maitinanti ranka
Vienu vardu vadinas
Ir nesvarbu ukrainietis tu ar siras,
Mirtis aprengs visus vienodai.
Tebus prakeikti amžinai
Karus maitinantys velniai
Tai Leonai ar prakeiki putiną? Ar prakeikei staliną?
O tai čia apie Sniečkaus ar apie Kadžionio partizanus bus knyga parašyta? Ar apie tuos ir anuos kartu? 🙂
Liuks