Tik trečdalis Lietuvos žmonių turi einamąsias sąskaitas šalies komerciniuose bankuose, tad jų užduotis ir vienas iš prioritetų 2009 metams – pritraukti šiuos resursus. Dėl to bankai turėtų mažinti finansinę atskirtį ir užsiimti finansiniu švietimu, tikina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Tik trečdalis Lietuvos žmonių turi einamąsias sąskaitas šalies
komerciniuose bankuose, tad jų užduotis ir vienas iš prioritetų 2009
metams – pritraukti šiuos resursus. Dėl to bankai turėtų mažinti
finansinę atskirtį ir užsiimti finansiniu švietimu, tikina Lietuvos
bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Be to, bankai turėtų dalyvauti valdžios institucijoms rengiant
priemones ir teisinius aktus Lietuvos ekonominės krizės ir finansinių
problemų įveikimo klausimais, perkelti vartojimo kredito ir kitų ES
direktyvų nuostatas į šalies teisinę sistemą, reformuoti bankų
statistiką, užtikrinti bankinių operacijų saugumą bei pinigų plovimo
prevenciją bei įgyvendinti kitus tikslus.
Vis dėlto aplinka
bankininkystės veiklai, anot S. Kropo, kitąmet išliks sudėtinga, todėl
ypač svarbu, kad būtų išlaikomas pasitikėjimas bankais.
Manoma, kad ne vien ekonominės priemonės lėmė, kad indėlių augimas
šalyje trečiąjį ketvirtį sulėtėjo – nors jų suma padidėjo 0,3 mlrd.
litų, tačiau tai 0,6 mlrd. litų mažiau nei antrąjį metų ketvirtį.
Lėtėjimą iš esmės lėmė vangus gyventojų indėlių augimas – buvo 0,7
mlrd. litų mažesnis nei antrąjį ketvirtį.
Paskolų portfelio
augimas trečiąjį ketvirtį irgi sulėtėjo – nors jų suma išaugo 3,1 mlrd.
litų, bet buvo 1,1 mlrd. litų mažesnė nei antrąjį ketvirtį. Naujų
paskolų būstui įsigyti per devynis šių metų mėnesius sumažėjo 11 proc.
Ši tendencija vyravo beveik visuose bankuose. Naujų vartojimo paskolų
apimtys per devynis mėnesius išaugo 31,9 proc.
Bankininkai pastebi, kad skolinimosi brangimas vartojimą taip pat apkarpys, kuris esąs dar ne pagal kišenę.
