Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė sako esanti pasipiktinusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vienašališku sprendimu pakeisti kompensuojamųjų vaistų apmokėjimo tvarką, pagal kurią padidės priemokos už būtiniausius kompensuojamuosius vaistus. Farmacininkai skelbia, kad bazinės vaistų kainos sumažėjo, tačiau žmonėms priemoka padidėjo. Labiausiai tai pajus diabetikai ir sergantieji vėžiu.
„Tokį nepateisinamą sprendimą SAM priėmė vienašališkai, nepasitarusi su didžiausiomis Lietuvos pacientų organizacijomis. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kalba apie nemokamą gydymą Lietuvoje, tačiau jo elgesys visiškai priešingas: ruošiamasi įteisinti priemokas už paslaugas ligoninėse, didėja priemokos už kompensuojamuosius vaistus. Pastarasis ministro sprendimas vienareikšmiškai naudingas vaistų gamintojams ir pardavėjams, bet ne pacientams. Tai ne sveikatos apsaugos ministro laikysena”, – teigia Seimo narė.
V. M. Čigriejienė pabrėžia, kad, pavyzdžiui, insuliną nuolat vartojantiems asmenims priemoka už vieną šio vaisto dėžutę vidutiniškai didėja nuo 23 iki 54 Lt. Paprastai tokie ligoniai vartoja dviejų rūšių vaistus, taigi jiems reikia dviejų dėžučių vaistų, kurių pakanka vidutiniškai mėnesiui. Taigi kiekvienas diabetikas kas mėnesį turės primokėti vidutiniškai 100 Lt už gyvybiškai svarbų insuliną.
„Iš kur paimti tokią sumą pinigų socialiai remtinam asmeniui, jaunam specialistui, šeimai ar pensininkui? Kompensuojamieji vaistai skiriami tik lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavyzdžiui, insulino injekcijas asmuo turi leisti kiekvieną dieną ir kartais net 5 kartus per dieną. Tačiau neturėdamas lėšų vaistui įsigyti ir negavęs reikiamos jo dozės žmogus gali mirti. Ministras nuolat kalba apie gyventojų sveikatinimą, tačiau nusisuka nuo sergančių asmenų. Taip rizikuoti žmonių gyvybe nepateisinama”, – nauja tvarka piktinasi profesorė.
Pasak jos, ministerija bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą nustato pagal mažiausią tos rūšies vaistų, kurie atskirais atvejais net nebevartojami, kainą. Naujesni vaistai paprastai yra brangesni, bet ir efektyvesni. Be to, daugelis kompensuojamųjų vaistų pritaikomi specialiai pacientui, kad šis nepatirtų šalutinio poveikio, todėl negalima prioritetą skirti tik mažiausiai tos rūšies vaisto kainai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė prof. V. M. Čigriejienė artimiausiame komiteto posėdyje sveikatos apsaugos ministro prašys išsamaus paaiškinimo, kodėl susidarė tokia situacija, ir reikalaus naujai peržiūrėti vaistų kompensavimo tvarką.
Lietuvoje I tipo cukriniu diabetu serga apie 7 tūkst. gyventojų. Šiems pacientams kasdien reikia insulino injekcijų. Tarp sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu insuliną vartoja apie 12-14 tūkst. pacientų.
