Vaikų dienos stacionaro likimas turėtų būti mero ir Tarybos rankose

Vasario 13 dieną vykusiame Anykščių rajono tarybos posėdyje paaiškėjo, kad Anykščių rajono tarybos sprendimu ligoninėje uždarius Vaikų ligų skyrių, Sveikatos apsaugos ministerijos žadėtojo Vaikų dienos stacionaro įkurti neskubama.
„Anykšta“ apie neatidarytą Vaikų dienos stacionarą, nedidelių miestų ligoninių likimą kalbėjosi su LR Seimo nariu, Sveikatos reikalų komiteto nariu Remigijumi ŽEMAITAIČIU.

– Kaip vertinate Anykščiuose esančią situaciją, kuomet ligoninėje uždarius Vaikų ligų skyrių, Vaikų dienos stacionaras atidarytas nebuvo?

– Visoje Lietuvoje prie Dulkio (buvusio Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio – aut. past.) buvo pasiūlytas toks „saldainis“, kad jei jūs uždarote vieną ar kitą skyrių, mes jums skiriame papildomą finansavimą bendram išlaikymui. Pas jus buvo pažadėta, kad jei bus uždaromas Vaikų ligų skyrius, dieninis išlieka. Kaip suprantu, kad savivaldybė, kaip steigėjas, to neužtikrino. Kadangi savivaldybė yra kaip steigėja, ji priima sprendimus pati. Man labai sunku pasakyti, kodėl taip išėjo – tą klausimą turėtų nagrinėti meras ir Taryba. Biudžetine prasme, jie pinigų tikrai galėtų atrasti – čia problemos nematau, nes gyventojų pajamų mokestį (GPM) Anykščiai renka tvarkingai ir viršplaninį. Šiais metais jie dar daugiau surinks, nes didėja atlyginimai, minimali mėnesinė alga taip pat. Nelabai suprantu, dėl ko meras atsisako padaryti dieninį skyrių, kai didžiąją dalį GPM į savivaldybę ir sumoka jauni žmonės.

– Tad tai – mūsų paties rajono problema?

– Taip. Taip pat turėsite problemą ir su švietimu. Buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 21 vaikas turi būti klasėje. Mes jums sakome: leidžiame dabar turėti 12 vaikų, bet 50 procentų turite prisidėti pati savivaldybė, kitą 50 procentų duodame mes iš valstybės. Klausiame, ar tinka? Tinka. O dabar iš savivaldybių girdžiu, kad ne, mes neprisidėsime, mums nereikia, geriau mokyklas uždarome. Tuomet mes, Vyriausybė, nebesuprantame – duodame, ištiesiame pagalbos ranką, bet pati savivalda nenori to daryti. „Nesusiveda“ galai.

– Kiek, Jūsų nuomone, mažuose miestuose svarbu turėti Vaikų ligų skyrių, bent – dienos stacionarą? Mūsų rajono, ligoninės vadovai sako, kad didelės problemos čia nėra, kadangi vaikus priima aplinkinių rajonų ligoninės.

– Švietimo, mokslo įstatyme parašyta, kad vaikui priklauso lankyti švietimo įstaigą, esančią arčiausiai namų, kur jis registruotas. Jei tėvai sako, kad į seniūnijoje esančią švietimo įstaigą vaiko vesti nenoriu, noriu į Anykščius, vaiko transportavimas kainuoja gyventojams. Tad kalbant ir apie gydymo paslaugą, turi būti užtikrintas paslaugos prieinamumas.

Pasakymas „važiuok į Ukmergę“ reiškia tai, jog važiuoji savo transporto priemone, ir, nors į biudžetą moki gyventojų pajamų mokestį, paslaugos negauni. Suprantu – onkologiniai ligoniai, širdininkai ir panašūs ligoniai gydysis kitur, nes skyriaus neišlaikysi – specialistų nėra, operacijų nėra…

Klausimas: kaip savivaldybė užtikrina paslaugos prieinamumą ir gavimą? Skandinavijoje yra toks modelis – net ir mažose seniūnijose, savivaldybėse išlaikomi pediatrai, kiti specialistai, nes, jų teigimu, išlaikyti gydytoją ten yra pigiau, nei vienu metu dešimt pacientų važiuotų į centrą.

Aš daryčiau kitaip. Geriau daryti trumpas darbo valandas – gydytojas galėtų dirbti, tarkim, nuo 7 ryto iki 12 valandos dienos. Pacientas suspėtų „tilpti“ į šį laiką. O jei jau atsitinka nelaimė, yra greitoji, kuri gali nuvežti į Ukmergę, Uteną ar kitur. Aišku, jei Ukmergėje turite „žalią koridorių“, viskas gerai – jei jūsų vaikui atsitiko problema, nuvažiavę į Ukmergę būsite priimti iš karto, nelaukę koridoriuje. Sprendimų yra, galima rinktis.

– Anykščių ligoninėje trūksta specialistų, nebūna budinčių gydytojų. Kokia Jūsų nuomonė apie ligoninių skyrių uždarymus?

– Tokiu atveju turi būti užtikrinama paslauga – tai yra, pacientų pavežimas. Kelmėje esame padarę tokį modelį: jeigu kažkas žmogui atsitinka naktį, nedarbo metu, jei jį greitoji nuveža į Šiaulius ir pacientas neturi kaip grįžti, esame nupirkę taksi paslaugas. Jis grįžta, mes apmokame. Mums tai kainuoja, bet, kadangi gyventojai moka GPM, pasiskaičiavome, kad pinigų galime skirti ir mes tais žmonėmis pasirūpiname.

Specialistų, deja, bet nerasite. Kai neužtikrinama paslauga nakties metu, turi būti užtikrinama gretimame rajone, kur yra atraminė ligoninė. Todėl siūlyčiau savivaldybei – tai per metus kainuos visai nedaug, 70–80 tūkst. Eur – galvoti apie tokios paslaugos (ligonių vežimą – aut. past.) įsigijimą savo žmonėms. Kiek žinau, pas jus yra viršplaninis biudžetas, tam lėšų galima skirti.

Kitas niuansas – kaip atsiranda paslaugų mažinimas? Pavyzdžiui, mama atveža vaiką pas pediatrą, o pediatrui – 80 metų. Mama tokio specialisto nenori, o jis toks yra, kad būtų išlaikytas skyrius. Kas atsitinka? Tėvai veža vaiką į Ukmergę, nes ten yra jaunas gydytojas. Taip pat yra ir su chirurgais.

– Kaip manote, ar mažas ligonines reikia gelbėti? Gal užtektų palikti slaugos skyrius ir poliklinikas?

–  Mažosios rajonų ligoninės turi išlikti, ypač jos reikalingos vyresnio amžiaus žmogui. Tai – vadinamoji socialinė paslauga. Mano amžiaus žmonės, mes galime nuvažiuoti ir į Ukmergę, Panevėžį ar Vilnių, čia problemos nėra. Bet kai yra vyresnio amžiaus žmogus, kuris neturi vaikų, yra vienas, jis tokios galimybės neturi. Palyginkime: yra Vilnius, Kaunas. Kai pensininkui blogai, jis sėda į autobusą ar troleibusą ir vyksta į polikliniką, ligoninę.

Autobusas senjorui yra 80 procentų kompensuojamas. Kai atsitinka bėda Apolonijai Svėdasų seniūnijoje, autobusas važiuoja, kol vaikai važiuoja į mokyklą. Autobusų parko autobusas dar ją gali pavežti, o į geltonąjį ji lipti negali. Reiškia, ji turi samdyti kaimyną, kad ją nuvežtų į Anykščius. Sumoka kaimynui 15 eurų. Ir šios Apolonijos, ir Vilniuje gyvenančios Apolonijos pensija yra 450 eurų. Tad kuriai paslauga yra artimesnė? Ar tai Anykščiuose, ar kuri gyvena Vilniuje? Vilniuje yra artimesnė fizine prasme, Anykščiuose yra tolimesnė ir kainuojanti daug brangiau.

Ne vieną kartą esu siūlęs, bet pritarimo tikriausiai taip ir nesulauksiu – kada yra skirstomas privalomas sveikatos draudimo (PSD) mokestis, jis lygiai taip pat, kaip ir gyventojų pajamų mokestis, turėtų didėti miestams, būti mažesnė kvota.