
Svėdasų seniūnijos Kunigiškių I kaime veikiantis Vaižganto muziejus pasipildė retomis knygomis, kurias padovanojo Šiauliuose gyvenantis ir dirbantis kraštietis Raimundas Kovas.
Lietuvos kariuomenės kariškis, fotografas, kolekcionierius Raimundas jau senokai globoja gimtajame krašte veikiantį muziejų ir jo ekspozicijas vis papildo vertingomis knygomis, fotografijomis, kitais eksponatais. Tarp gegužės pradžioje muziejui atvežtų dovanų – 1919 metais Vilniaus „Žaibo“ spaustuvėje išspausdinta 40 psl. Vaižganto knyga „Tiesiant kelią Lietuvos Nepriklausomybei 1916-17 m.“, Kaune 1930-aiaisiais – Vytauto Didžiojo metais – „Pažangos“ bendrovės išleista Liudo Giros parašyta knyga „Kun. Tumo-Vaižganto gyvenimas ir darbai“ ir kt. leidiniai. Tarp dovanų buvo ir labai reta knyga, kokios net nėra kituose šalies muziejuose, tai 1949 metais Vokietijos Kassel-Mattenberg miesto kooperatinėje leidykloje „Aistia“ išleista Juozo Tumo-Vaižganto knyga „Dėdės ir dėdienės“ (Vaižganto „Raštų“ X tomas). Ta 2000 egz. tiražu išleista knyga buvo skirta Vaižganto 80-ajam gimtadieniui ir tuoj pat tapo bibliografine retenybe. Knygos tituliniame lape pažymėta, kad ji pradėta rinkti 1948 metais, o išspausdinta 1949 metais, dar parašyta, jog „karinės valdžios leista“…
Buvusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurią vaikystėje lankė ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, ir kurią vėliau globojo, veikiantis muziejus gali pasigirti ir daug kitų retų, vertingų eksponatų, knygų, kurių inventorinėse knygose įrašyta ne viena dešimtis. Kruopščiau besidomintys, ilgėliau užtrunkantys muziejuje istorikai, literatūros mokslininkai, kraštotyrininkai ne kartą stebėjosi čia sukauptais eksponatais, kurių net nėra kituose muziejuose. Kai kurios unikalios vertybės čia pateko kaip tiktai Raimundo Kovo bei kitų geradarių dėka.
Neseniai muziejuje atsirado du seni „namų darbo“ kilimai, kuriuos padovanojo Vaitkūnų seniūnaitijos seniūnaitė Zita Berkevičienė, sužinojusi, kad muziejui reikia tokių kilimų. Tad, vaitkūnietė surado savo namuose motinos Elenos Pivoriūnienės ir kaimynės Onos Šukienės austus kilimus ir atvežė muziejui. Dar vaitkūnietė Zita padovanojo ir savo motinos austas lovatieses – „kapas“. Įvairių sendaikčių neseniai muziejui dovanojo Dagių šeima iš Gudonių kaimo. O Dalia Dagienė padovanojo ir savo bei motinos rankdarbių – spalvingų mezginių ir siuvinių. Nuolat naujausias išleistas knygas Kunigiškių sodžiaus muziejui dovanoja rėmėjai – spaustuvės-leidyklos „Utenos Indra“ vadovai ir savininkai Žaneta ir Antanas Kibickai…
Svėdasų krašto muziejaus informacija.
Diskusijos turėtų pasibaigti. Faktas, kad Bibliotekos vadovai pasielgė išmintingai ir pradėjo rūpintis Kunigiškių sodžiaus muziejumi, kuriame tiesiog gyva didžiojo Vaižganto dvasia. O Anykščių literatūrinis muziejus tegu rūpinasi siauruoju geležinkeliu, arkliais ir dar nežinia kuo.
Ne nuo bibliotekos čia priklausė
Garbė priklauso nuo vadovų . Būnant bet kokiose pareigose gal nereikėtų jaustis pasaulio centru ir siautėti prieš darbininkus.Todėl ir buvusios įstaigos,kuriuose dirbo kultūringi vadovai prisimenamas iš kartos į kartą.Kaip Bitinų šeima…
Tikrai Vaižgantas šiame muziejuje gyvuoja. Užtat Anykščių muziejuose tokiam klasikui nėra vietos. Kunigiškių muziejus dar pagyvės, nes jį valdo jau Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka. Valio.
Kiek valio kiek ne dar neaišku.Skirtingi valdymo būdai ir taisyklės.Esmė piniguose . Garbė Vienuolio muziejaus jau nebe diskutuotina dėl įvairių žaidimėlių.
Fantastika!Gyvuoja Vaižgantas!