
Tylioje, nuo didžiųjų kultūros centrų nutolusioje Kunigiškių kaimo erdvėje, buvusios pradžios mokyklos pastate, šiandien pulsuoja atgimusi dvasia – čia veikia daugiafunkcis centras, kuriame dera Vaižganto literatūros muziejus, Svėdasų krašto muziejus ir bibliotekos skyrius. Neseniai jis perduotas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos žinion, o šis žingsnis žymi vietos kultūrinės reikšmės pripažinimą. Ši, geografiniu požiūriu atoki, bet dvasiškai gyvybinga vieta išsaugota vietos žmonių pastangomis – jų rūpestis ir atkaklumas įprasmino Vaižganto gimtinę kaip gyvą Anykščių krašto kultūros židinį.
Kaip sužinome iš šį mėnesį paskelbto Svėdasų krašto muziejaus pranešimo spaudai, jame pradėti kaupti vertingi senieji Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos ir knygų apie ją leidimai.
Tai yra ne tik literatūrinis, bet ir bibliografinis paveldas, pasakojantis apie tarpukario kultūros ir spaudos raidą. Tokia veikla šioje kultūros įstaigoje atitinka bibliotekos misiją – saugoti ir eksponuoti knygas, ypač retus egzempliorius, rankraščius, fotografijas ir kitus dokumentinius šaltinius, bei supažindinti su jais būsimuosius lankytojus ir skaitytojus.
2023 metais sėkmingai restauruotame mediniame mokyklos pastate, šalia unikalių knygų, turistams bus prieinami ir kraštotyriniai eksponatai: vietos meistrų austi kilimai, lovatiesės, tradicinės „kapos“, taip pat mezginiai, spalvoti siuviniai ir kiti rankdarbiai. Tai – gyvas liudijimas apie vietos gyventojų gyvenimo būdą, kūrybingumą ir senąsias tradicijas. Be to, krašto muziejus-biblioteka pildoma ir šiuolaikinėmis knygomis, kurios leidžiamos gretimo Utenos rajono spaustuvėje-leidykloje, taip palaikant ryšį tarp praeities ir dabarties.
Vis dėlto iki tikro memorialinio Vaižganto muziejaus dar trūksta svarbiausio – autentiškų rašytojo daiktų, asmeninių dokumentų, rankraščių, baldų. Kauno literatūros muziejai tokius eksponatus saugo jau seniai, tačiau jų perdavimas ar paskolinimas Anykščiams – sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštesnio nacionalinio lygio, pirmiausia – Kultūros ministerijos įsitraukimo ir palaikymo. Kritinį vaidmenį atliktų mūsų literatūrinio rajono vadovų politinė valia ir kultūrininkų atkaklumas. Palinkėkime, kad naujos kadencijos rajono vadovai atkurtų dialogą su šiandien užgožta Kultūros taryba, ir kartu su ja po kelerių metų iš naujo apsvarstytų pagrindą steigti pilnavertį memorialinį Vaižganto muziejų Kunigiškių kaime.
Tuo pat metu būtina prisiminti, kad Vaižganto gimtieji namai, priešingai nei mūsų didžiųjų literatūros klasikų Jono Biliūno ar Antano Vienuolio memorialiniai namai, neišliko. Iš senojo Tumų ūkio Maleišių kaime belikęs vienintelis svirnas. Nors šiuo metu jis remontuojamas, vis dar ieškoma būdų, kaip šį simbolinį pastatą, esantį daugiau nei 30 kilometrų nuo Anykščių, paversti gyvu kultūros traukos tašku – renginių, edukacijos, bendruomenės susibūrimų vieta. Prie šių siekių aktyviai prisideda Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, kasmet rugsėjo 20-ąją, Vaižganto gimimo dieną, Maleišiuose rengiantis „Vaižgantines“ – prasmingą šventę, įprasminančią ne tik iškilaus Lietuvos rašytojo ir kunigo asmenybę, bet ir gyvą bendruomenės dvasią.
Šiandien Kunigiškių mokykla ir Maleišių svirnas tampa ne tik Vaižganto atminimo švyturiais, bet ir gyvos kultūros kūrimo židiniais. Jų ateities pokyčiai priklausys nuo bendro vietos žmonių, bibliotekininkų, muziejininkų, politikų ir visos Anykščių visuomenės sutarimo – kiek gyvybės į juos įkvėpsime, tiek ilgai ir šviesiai jie degs mūsų kultūrinėje sąmonėje.
Vaižgantines organizuojamos rugsėjo mėnesį, bet nebūtinai 20 dieną, nors tą dieną Juozas Tumas-Vaižgantas gimė. Ta respublikinė šventė organizuojama šeštadienį, tai gali būti ir 15, ir 25, ir 10 diena. Šiemet, pavyzdžiui, Vaižgantinės vyks rugsėjo 13 dieną.
taip pat patikslinama, kad šį renginį „Vaižgantines” organizuoja savivaldybės administracija, deleguodama darbus savo institucijoms ir įstaigoms pagal kompetencijas ir skirdama tam reikalingus resusrsus.
Pagarbiai,
infoanyksciai
Vaižganto knygos ne dabar pradėtos muziejuje kaupti, o visą laiką kaupiamos, nuo pat muziejaus įkūrimo 1987 metų. Ponas Fergizas ruošdamas straipsnius spaudai, turėtų pasitikslinti informaciją, neimti faktų iš oro. Be to, šiame muziejuje gausau vertingų eksponatų, net asmeninių Vaižganto daiktų.
Kaip galima spausdinti tokius paistalus? Akivaizdu, kad žmogus nebuvęs nei Vaižganto gimtinėje Malaišiuose, nei muziejuje Kunigiškių kaime. Rašo, kad Tumų sodybos neliko, tik svirnas. Tas svirnas visai ne Tumų, o Šinkūnams priklausė. Muzioejuje yra originalių, reikšmingų eksponatų, susijusių su Vaižganto gyvenimu ir kūryba. Pavyzdžiui, knyga su jo autografu, keletas asmeninių daiktų (vaza, peleninė) ir t.t. Paistoma kažkas apie daugiafunkcinį centrą vietoj muziejaus ir pan. Liūdna skaityti tokius ir panašius sapaliojimus.
Žmogus buvęs Tubio komandoje, negali būti nemelagis.
Matomai, kad Kauno VAIŽGANTO gerbėjai labai jo nemyli, kad taip piktai rašo.
Ar dera taip iškraipyti krašto istoriją ir faktus apie Vaižganto gimtinę?
Rašo ne koks prašalietis, bet panašu vėjų blaškomas…
Tubiui patiko tarnauti?
O tu kam tarnauji
Ne anykštėnų Vaižgantas,ne anykštėnų.Jis toli toli už jūrių marių.
Pinigai nesmirdi.
Ar Juozui nesmirdi, kad pinigus gauna per smirdintį Dudėną?
Pinigai be kvapo.O jie pripratę prie visko .
pezalai apie nieką – juk niekas dėl eksponatų originalų skolinimo iš valstybinių muziejų ir archyvų nesikreipė ir nesikreips – visiems dzin. O kada Tubiui paliepus bibliotekos direktorė stengėsi – čia tik trumpalaikis entuziazmas, kuris greitai kaip rūkas išgaruos.
autoriaus rašinys ir visa jau anksčiau aprašyta istorija su tuo Kunigiškių kaimo muziejumi primena pasakos vaikams siužeta, kurioje paskojimas apie Jemelią ir jo lydeką, caraitę Mariją, carą žirnį, užjūrio princą…
Pavdinimas berods „Lydekai paliepus, man panorėjus” 🙂 . Ieškokite bibliotekoje! 🙂
Kuti Laimas Fėrgizai garodiji.
Mažum kur Utenas rajonų:)
Šitas šmikis žadėja inrengt nudystu pležu pre upes, a tai bus ar nebebus ? Da sake kad bus pre autobusu staties ora balionu pakilyma aikštela ?
Choras svarbiau uż J.Tumą -Vaižgantą..Kaip ritasi žemyn kultūrininkai ir vadovai.
Štai vėl publikuojami nuomonės formuotojo straipsniai, kuriuose kaip ir praėjusių rinkimų į savivaldybės mero vietą metu iš politinio štabo pateikiama nevisai faktus atitinkanti informacija, stengiantis nežinančius ar giliau nesidominančius užliūlioti apie tai, kaip „kosminiai laivai” užvaldo kaimo pasaulį rajono pakrašty…
O tu kas, kad žinotum kas yra faktai? Ponas Dievas?
nevarykit Dievo į medį. Prieš pateikiant straipsnį spaudai reikia patikrinti faktus, o ne publikuoti ką išgirdus iš agentūros „graži boba sakė” arba Vbs pranešė …
Vaižgantas ne muziejininkams.Ir gerai.
J.Biliūno gimtieji namai perstatyti.Dabar,kur muziejus yra,to namo rašytojas nematė.Daug legendų yra tik prikurta .Gėda kartais ir klausytis.
Nuotraukos yra tik .O visi daiktai kaip Baranausko kleteleje matomai.To laikmečio daiktai .Kas patikrins?Taigi dėl autentiškų daiktų daug klaustukų.Bet kam čia ir gilintis .Nes kiekviena istorija turi savo pasakorius.Tik jei Biliūno tėviškę pradėtu darkyti….nors ką gali žinoti..
Nu unt savaigalia Utenas Leliūnų klavetūra unt tiek raudonas spalvas unkaitus mažum?:)
Laimai būk žmogus gali surast kur Tomilinui gyvent Anykščiuos??????
Tuo pačiu surask Dudėno sąžinės likučius, kad dingtų iš Seimo
Gal žynat kur gaut pigiau kakioj degalynej Dūdenui pigiau binzyna čekiūku ?