Valentinas Šapalas: „Tapome skundikų tauta”

Inkūniečių ir Mickūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas socialiniuose tinkluose pasidalijo komentaru apie lietuvius.

„Kodėl įdėjau šį straipsnelį? O gi todėl, kad jau yra šlykštu skaityti ir klausyti. Daugumos mūsų lietuvaičių galvose dar tebesėdi Lenino bolševikų velniukas ir tokia pati mąstysena, o vaizduojame, kad esame demokratai, pripažįstame privačią nuosavybę, esame už laisvą rinką ir pan. Nė velnio, to nėra, tik vaidiname ar įsivaizduojame. Ir dar, esame nepataisomi pavyduoliai.

Pamatėme, kad kaimynas pasidarė gražiau ar geriau ir jau lekiame skųsti jo valdžiai, o gal ką nors jau pažeidė, nes pavydas graužia ausį, jis turi, o aš neturiu. Dirbk, stenkis ir turėsi. Tapome skundikų tauta, tai paveldėjome iš bolševikų ir skrebų. Baisus paveldas.

Tik pagalvok, žmogus ant savo žemės, prie upės ar ežero pasistatė pirtelę. Baisus nusikaltimas, jis turi, o aš ne. O kas tau draudžia turėti? Niekas. Esi tinginys arba nevėkšla. Kodėl aš turėdamas savo žemę negaliu ja pilnai naudotis? Baikime tas nesąmones su visais tais sovietiniais, bolševikiniais draudimais. Smetonos, kurį bolševikai peikia ir niekina, laikais savo žemėje ūkininkas galėjo daryti ką nori, niekas nieko nedraudė. O dabar, atseit grąžino turtą, bet tu su juo negali daryti ką nori, negali tinkamai jo valdyti ir naudotis, nes mat kažkam pavydas graužia tą pačią ausį. Jei jau esame laisva, privačią nuosavybę pripažįstanti valstybė, tai leiskime savo piliečiams su turtu elgtis kaip jie nori.

Leiskime statyti laisvai be didelių apribojimų, svarbu kad nekenktų kitiems, nors ir viduryje miško. Juk gamta yra skirta mums ir Dievas mums leido ja naudotis ir rūpintis ja. Kuo bus daugiau gražių statinių, vienkiemių, sodybų, tuo Lietuva bus turtingesnė ir gražesnė, tuo žmonės bus daugiau prisirišę prie savo žemės ir šalies, ją mylės ir mažiau emigruos, nes bus gera gyventi čia, savo gražioje Tėvynėje. Ir pavydą meskime į šiukšlyną.

Ne visi viską gali turėti, ne visi yra lygūs savo gebėjimais, intelektu, darbštumu ir pan. Tai ar reikia dabar pykti ant gabesnių, protingesnių, turtingesnių ir pan. Ne, gyvenkime kiekvienas savo gyvenimą, džiaukimės tuo, ką turime, savo sveikata, vaikais, anūkais, gamtos grožiu, o ne žiūrėkime ką stato kaimynas ar kad jo namas gražesnis. Stenkis ir pats, ir turėsi.

Konkuruokime intelektu, grožio suvokimu, idėjomis, gerais darbais, o ne pavydu. Nustokime būti bolševikais, kurie daro, kad tik žmogui būtų blogiau, darykime geriau ir laisviau ir tada bus geriau visiems. Taip supraskime laisvę, plačiau ir giliau, o ne taip, kaip ją supranta „laisvo žodžio gynėjai” ar kokie iškrypėliai.

Būkime katalikai, nes pavydas yra viena iš didelių nuodėmių. Kas pavydi, tam ir Dievas nepadeda, prisiminkime Evangelijos žodžius apie vynuogyno šeimininko užmokestį darbininkams. Nepavydėk ir gyvenimas bus gražesnis.

O prieiti prie upės ar ežero nebūtina tiesiai kaip kolchozo galvijui brįsti per savininko valdas. Juk yra ir kiti priėjimai.

Visko užteks visiems, nes čia esame tik laikini keleiviai, kurių kelionė yra labai trumpa“, – rašo V.Šapalas.