Po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose sparčiausiai augo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai, tuo metu specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau, rodo Valstybės kontrolės apžvalga.
Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristatydama apžvalgos rezultatus Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė pažymėjo, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga išaugo 47 proc.
„Sparčiausiai augo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, o lėčiausiai – specialistų pareiginė alga“, – komiteto posėdyje teigė Ž. Pauliukaitė-Gečienė.
Pasak jos, didžiausias atlyginimų augimas daugelyje institucijų buvo fiksuotas pirmaisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais, o 2025-aisiais augimo tempas sulėtėjo.
„Ryškesnis darbo užmokesčio šuolis daugelyje institucijų buvo pirmaisiais pertvarkos metais. Antraisiais reformos metais augimo tempas sulėtėjo“, – akcentavo Valstybės kontrolės atstovė.
Valstybės kontrolės duomenimis, savivaldybių administracijose atlyginimai augo sparčiau nei valstybės lygmens institucijose, tačiau darbo užmokesčio skirtumai tarp savivaldybių išliko dideli.
2023 ir 2025 metais skirtumas tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį darbo užmokestį mokėjusių savivaldybių administracijų siekė apie 1,7 tūkst. eurų.
Didžiausi atlyginimai buvo fiksuojami didžiųjų ir kurortinių miestų savivaldybių administracijose.
Valstybės kontrolės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad 2024 metais Lietuvos valdžios veiksmingumo rodiklis viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, nors viešojo administravimo sektoriaus valandinės darbo sąnaudos buvo mažesnės.
Ragino tirti nepotizmo apraiškas valstybės tarnyboje
Diskusijos Seimo VVDK metu konservatorius parlamentaras Kęstutis Masiulis paragino Valstybės kontrolę atlikti išsamesnį tyrimą, kuriame būtų vertinami ne tik atlyginimų pokyčiai, bet ir valstybės tarnybos reformos poveikis institucijų veiklai.
Parlamentaras taip pat išsakė įtarimus dėl galimų nepotizmo apraiškų bei specialistų pasitraukimo iš valstybės institucijų, kaip pavyzdį nurodydamas Inovacijų agentūrą.
„Man labiau norėtųsi kokybinių dalykų ir tokios analizės, kas vyksta valstybės tarnyboje apskritai, kokias tendencijas galima įžvelgti“, – sakė K. Masiulis.
Pasak jo, reikėtų įvertinti, ar dėl institucinių pertvarkų ir vadovybės sprendimų valstybės tarnyba nepraranda kvalifikuotų specialistų.
„Siūlyčiau panagrinėti tokius procesus, pateikti mums čia, Valstybės valdymo komitetui, kad mes galėtume juos matyti“, – teigė parlamentaras.
Profsąjunga: specialistų atlyginimai didinami nepakankamai
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė kritikavo nevienodą atlyginimų augimą viešajame sektoriuje.
Pasak jos, nors valstybės tarnybos reforma buvo siekiama sustiprinti vadovų korpusą, eilinių valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo gerokai lėčiau.
„Dabar vėlgi numatyta Seime, tvirtinant biudžetą, kad mokytojams atlyginimai didės 7,5 proc., pareigūnams, kultūros darbuotojams – 7,5 proc., valstybės tarnautojams belieka tik 2,4 proc. Kai visi puikiai žinome, kokia Lietuvoje infliacija, koks kainų augimas“, – komiteto posėdyje teigė I. Petraitienė.
Profsąjungos vadovės vertinimu, dėl nepakankamo darbo užmokesčio ir nuolatinių teisės aktų pakeitimų valstybės tarnyba tampa mažiau patraukli jauniems specialistams.
„Tikrai šioje tarnyboje dirbantys žmonės palieka tą tarnybą arba jaunimas neina – labai maži atlyginimai“, – akcentavo ji.
Seimo kancleris: atlyginimų skirtumai trukdo pritraukti specialistus
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis atkreipė dėmesį į atlyginimų skirtumus tarp Seimo kanceliarijos ir ministerijų darbuotojų.
Pasak jo, nepaisant pastaraisiais metais didintų atlyginimų, Seimo kanceliarija ir toliau susiduria su sunkumais pritraukdama kvalifikuotus specialistus.
„Jeigu mes turime skirtumus vidutinio darbo užmokesčio tarp ministerijos ir Seimo kanceliarijos, tai sudaro skirtumą 1 400 eurų. Matyt, mes turėtume kalbėti ir svarstyti žymiai plačiau“, – sakė A. Stončaitis.
Kanclerio teigimu, analogiškas funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų skirtumai kai kuriais atvejais siekia 35–40 proc.
Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją, kai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biurui apie pusantrų metų nepavyko rasti specialisto atliekų tvarkymo klausimais.
„Jeigu kanceliarijos skirtumas atlyginimo su ta pačia Aplinkos ministerija yra apie 700 eurų, tai ką tu gali pasiūlyti?“ – kalbėjo A. Stončaitis.
Kancleris paragino Seimo narius į šiuos skirtumus atsižvelgti svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą.
Žada grįžti prie valstybės tarnybos efektyvumo klausimų
Valstybės kontrolės atstovė Živilė Kindurytė pažymėjo, kad valstybės tarnybos reformos rezultatai neturėtų būti vertinami vien pagal atlyginimų augimą.
„Šitą klausimą kartu ir jūsų komitete, ir bendrai su institucijomis turime nagrinėti ne tik per atlyginimų augimo perspektyvą. Žiūrėti ir plačiau, įvertinti tikruosius reformos rezultatus, kalbėti per viešojo administravimo efektyvumo prizmę“, – pabrėžė Ž. Kindurytė.
Pasak jos, svarbu nustatyti, ar didėjantis darbo užmokestis padeda pritraukti profesionalus, gerina viešojo administravimo efektyvumą ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.
Seimo VVSK pirmininkas Jaroslawas Narkiewiczius nurodė, kad parlamentarai prie šių klausimų grįš tolesnės parlamentinės kontrolės metu.
„Darbo eigoje numatome gilesnes diskusijas ir klausimus dėl minėtų analizės pateiktų duomenų. Biudžeto svarstymo metu irgi įvertinsime Seimo kanceliarijos asignavimų poreikį“, – sakė J. Narkiewiczius.
ELTA primena, kad 2024 metais įsigaliojo valstybės tarnybos pertvarka, kuria siekta didinti valstybės tarnybos patrauklumą, stiprinti vadovų grandį ir suteikti institucijoms daugiau lankstumo nustatant darbuotojų darbo užmokestį.
2026 metų birželio 5 dieną paskelbtoje Valstybės kontrolės apžvalgoje buvo nagrinėjami 2023–2025 metų viešojo administravimo institucijų darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio fondo, vidutinio darbo užmokesčio ir pareiginės algos pokyčiai.
