Valytojos taps turtingesnės už direktorius?

Šiandien įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones. Šiandien įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos,
liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios
viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos
gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios
išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.

Tuo metu Darbo kodekso (DK) pataisų iniciatoriai teigia, kad jomis
užkertamas kelias darbdavių piktnaudžiavimui apmokant viršvalandinį
darbą, o kuriamas streikų baubas esą neturi realaus pagrindo, rašo
antradienį dienraštis "Vakarų ekspresas".

Dar gegužę Seimas
priėmė profsąjungų siūlytus kodekso pakeitimus. Iki šiol streikui
paskelbti buvo būtina, kad tam slaptu balsavimu pritartų du trečdaliai
įmonės ar padalinio darbuotojų, jei streikas skelbiamas padalinyje.
Pataisomis įtvirtinta, kad nuo liepos 1-osios streikas skelbiamas,
jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė daugiau kaip pusė įmonės
ar padalinio darbuotojų.

Taip pat sumažėjo sričių, kuriose
draudžiama skelbti streiką. Anksčiau buvo uždrausta streikuoti vidaus
reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, centralizuoto
elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos
medicinos pagalbos tarnybose. Dabar draudimas streikuoti liko tik
greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiems darbuotojams.

Įstatymu pakeista ir mokėjimo už viršvalandžius bei darbą poilsio ir
švenčių dienomis tvarka. Padidintas apmokėjimas nuo šiol bus
skaičiuojamas nuo viso darbuotojo darbo užmokesčio, kartu su priedais,
premijomis, priemokomis, o ne tik nuo nustatyto darbo užmokesčio.

Vertindamas DK kodekso
pataisas Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius teigė, jog
jos prives prie to, kad netrukus valytoja gaus didesnį atlyginimą nei
įmonės vadovas. Pagal naują tvarką, atlyginimas už viršvalandžius būtų
skaičiuojamas pagal vidutinį atlyginimą, į kurį būtų įskaitomas jau
padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio
ir švenčių dienomis už tris paskutinius kalendorinius mėnesius,
einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Dėl to esą darbo užmokestis kiltų geometrine progresija.

Darbo kodekso pataisą, iš dalies panaikinančią
naująją viršvalandžių apmokėjimo tvarką, Seime neseniai užregistravo
parlamentarai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Audrius
Endzinas. Pasak E. Masiulio, jų įregistruotos pataisos užtikrintų
viršvalandžių apmokėjimą pagal visas žmogaus gaunamas pajamas – neliktų
galimybės darbdaviams piktnaudžiauti pagrindiniu atlyginimu ir
priedais, bet skaičiuojant apmokėjimą nebūtų įtraukiamos prieš tai
gaunamos pajamos už viršvalandžius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos
prekybos įmonių asociacijos ir kitų verslo organizacijų atstovai
teigia, jog dėl naujosios tvarkos jau rudenį pasipils įmonių bankrotai,
didės infliacija. Verslininkai skaičiuoja, kad per metus atlyginimas
nestandartinę darbo dieną dirbantiems žmonėms pakiltų 3-4 kartus, o per
dvejus metus – daugiau nei 10 kartų.

Personalo valdymo
profesionalų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija,
asociacija "Investors forum", Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų
profesinė sąjunga, Tarptautiniai prekybos rūmai, "ICC Lietuva",
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuvos verslo
darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija premjerui
Gediminui Kirkilui įteikė kreipimąsi, kuriame prašoma atsižvelgti į
argumentus ir kaip galima greičiau pakeisti DK.

Verslininkai
siūlo, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuris naudojamas
apmokėjimui už darbą naktį ir viršvalandžius, nebūtų įskaitomas
papildomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis,
viršvalandinį darbą už praeitus laikotarpius, tačiau būtų mokama ne
mažiau kaip pusantros darbuotojui paskirtos mėnesinės algos (valandinio
atlygio).
Tuo metu Darbo kodekso (DK) pataisų iniciatoriai teigia, kad jomis
užkertamas kelias darbdavių piktnaudžiavimui apmokant viršvalandinį
darbą, o kuriamas streikų baubas esą neturi realaus pagrindo, rašo
antradienį dienraštis "Vakarų ekspresas".