Vasaris buvo devintas iš eilės pasaulinių karščio rekordų mėnuo

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias vasaris pasaulyje per visą stebėjimų istoriją, be to, devintas iš eilės pasaulinių karščio rekordų mėnuo, ketvirtadienį pranešė Europos klimato stebėtoja, nurodydama, kad dėl klimato kaitos planeta žengia į nežinomą teritoriją.

Pernai pasaulis patyrė daugybę audrų, pasėlius naikinusių sausrų ir niokojamų gamtinių gaisrų, žmonijos sukeltai klimato kaitai, kurią dar labiau kursto natūralus periodinis meteorologinis reiškinys „El Nino“, lemiant turbūt aukščiausias per daugiau nei 100 tūkst. metų temperatūras.

ES „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) praėjusį mėnesį paskelbė, kad periodas nuo 2023 metų vasario iki 2024 metų sausio žymi pirmą kartą, kai Žemėje 12 mėnesių iš eilės temperatūra buvo 1,5 Celsijaus laipsnio aukštesnė nei buvo iki pramonės revoliucijos.

Ši tendencija tęsiasi, patvirtina C3S naujausia mėnesio ataskaita. Ji rodo, kad bendrai vasaris buvo 1,77 Celsijaus laipsnio šiltesnis nei apskaičiuotas vidurkis 1850–1900 metais – laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, su kuriuo lyginama dabartinė padėtis.

Vasarį temperatūra buvo itin aukšta įvairiose planetos dalyse, nuo Sibiro iki Pietų Amerikos. Europa išgyveno antrą šilčiausią savo žiemą per stebėjimų istoriją.

Pirmąją mėnesio pusę pasaulinė dienos temperatūra buvo itin aukšta, o keturias dienas iš eilės jos vidurkis buvo 2 Celsijaus laipsniais didesnis nei iki pramonės revoliucijos, nurodė „Copernicus“. Vos prieš kelis mėnesius pasaulis išgyveno savo pirmą pavienę dieną su šią ribą viršijusia temperatūra.

Keturios dienos yra ilgiausias periodas per stebėjimų istoriją, kai peržengta 2 laipsnių riba, sakė C3S vadovas Carlo Buontempo (Karlas Buontempas).

Pasak jo, toks karštis yra nepaprastas. Tačiau tai nereiškia 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo pažeidimo. Šiuo susitarimu siekta apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų dviejų Celsijaus laipsnių, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ar, jei įmanoma, neviršytų 1,5 Celsijaus laipsnio ribos.

„Copernicus“ turi tiesioginius duomenis iš viso pasaulio nuo XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio, bet C. Buontempo sakė, jog atsižvelgiant į tai, ką mokslininkai žino apie senesnių laikų temperatūras, galima teigti, kad mūsų civilizacijai dar niekada neteko susidurti su tokiu klimatu.

„Šia prasme galvoju, kad tinka nežinomos teritorijos apibrėžimas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. C. Buontempo pridūrė, kad pasaulinis atšilimas kelia beprecedentį iššūkį „mūsų miestams, mūsų kultūrai, mūsų transporto sistemai, mūsų energijos sistemai“.

Vandenynų rekordai

Jūrų paviršiaus temperatūros vasarį buvo didžiausios palyginti su bet kuriuo mėnesiu per visą stebėjimų istoriją, nurodė „Copernicus“. Ankstesni karščio rekordai buvo užfiksuoti 2023 metų rugpjūtį. Vasario pabaigoje jūrų paviršiaus temperatūra buvo kiek didesnė nei 21 Celsijaus laipsnis.

Vandenynai dengia 70 proc. planetos paviršiaus ir sugeria 90 proc. šilumos pertekliaus, atsirandančio dėl žmogaus veiklos nuo pramonės revoliucijos pradžios lemiamos taršos anglies junginiais. Dėl šios vandenynų funkcijos Žemės sausuma yra tinkama gyventi.

Šiltesni vandenynai reiškia daugiau drėgmės atmosferoje ir vis nepastovesnius orus, įskaitant stiprius vėjus ir liūtis.

Periodiškai pasikartojantis „El Nino“, kai didėja paviršinio vandens temperatūra Ramiojo vandenyno pietuose, lemia aukštesnę temperatūrą visame pasaulyje. Šis meteorologinis reiškinys iki vasaros pradžios turėtų nuslopti, sakė C. Buontempo.

Jis pridūrė, kad pereiga į vėsinantį reiškinį „La Nina“ gali įvykti greičiau nei tikėtasi, ir galbūt tai sumažins tikimybę 2024-iesiems tapti dar vienais rekordiniais metais.

Iškastinis kuras

Nors „El Nino“ ir kiti veiksniai suvaidino tam tikrą vaidmenį dėl beprecedentės pastarojo meto temperatūros, mokslininkai pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys yra žmonijos tęsiama atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC)  įspėjo, kad kito dešimtmečio pradžioje pasaulis greičiausiai perkops 1,5 Celsijaus laipsnio ribą.

Planetą kaitinanti tarša, daugiausia susidaranti deginant iškastinį kurą, toliau didėja, nors mokslininkai teigia, kad per šį dešimtmetį ją reikia sumažinti beveik perpus.

Šalys pernai per JT klimato derybas Dubajuje sutarė šį dešimtmetį pasaulyje patrigubinti pajėgumus, susijusius su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, ir atsitraukti nuo iškastinio kuro.

Tačiau susitarimui trūksta svarbių detalių ir vyriausybės dabar yra spaudžiamos didinti savo įsipareigojimus dėl klimato ir trumpuoju periodu, ir laikotarpiu po 2030 metų.

„Mes žinome, ką daryti: [reikia] liautis deginus iškastinį kurą ir pakeisti jį tvaresniais, atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais“, – sakė Londono Imperijos koledžo Granthamų (Grantamų) klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto klimatologė Friederike Otto (Fryderikė Oto).

„Kol to nepadarysime, klimato kaitos kurstomi ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai toliau naikins gyvenimus ir pragyvenimo šaltinius“, – pabrėžė ji.