Vėjo jėgainę pastačiusi ir elektrą gaminanti UAB „Eglitana” teismui skundžia Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą nutraukti su ja pasirašytą sutartį dėl ES paramos lėšų. Įmonė po daugiau nei pusės metų prašymų išmokėti jai priklausančią paramą sausio 27 dieną gavo NMA raštą dėl ES paramos sutarties nutraukimo.
Vėjo jėgainę pastačiusi ir elektrą gaminanti UAB „Eglitana” teismui skundžia Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą nutraukti su ja pasirašytą sutartį dėl ES paramos lėšų. Įmonė po daugiau nei pusės metų prašymų išmokėti jai priklausančią paramą sausio 27 dieną gavo NMA raštą dėl ES paramos sutarties nutraukimo.
Pasak UAB „Eglitana” savininko Gyčio Radžiūno, laiškas šokiravo verslininkus bei kelia grėsmę visiems anksčiau tokią paramą jau gavusiems. „Valdininkai situaciją mato tik ant popieriaus, o aš nuostolius kasdien patiriu iš savo kišenės. Susidaro įspūdis, kad tyčia siekiama naikinti žaliąją energetiką Lietuvoje, iš pradžių kviečiant teikti paraiškas, garantuojant paramą, o vėliau įrengus jėgaines bei turint visas paramos išmokėjimo sutartis, esi priverstas dėl teisės į tai kovoti teismuose”, – sako G. Radžiūnas.
„Tariamas dvigubas finansavimas tapo argumentu sutarčiai nutraukti, tačiau tai pačiai NMA jis nebuvo kliūtis kiek anksčiau teigiamai įvertinti UAB „Eglitana” paraišką ir pasirašyti paramos sutartį. NMA sprendimo panaikinimo UAB „Eglitana” teks siekti teisme”, – sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.
Vėjo elektrinių asociacija jau senokai piktinasi valdininkų mėginimu vilkinti ES paramos išmokėjimą. Privalomos gauti ES paramos nesulaukė daugybė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų.
Elektros energijos vystytojams per pastaruosius trejus metus buvo skirta daugiau nei 170 mln. litų parama, tad NMA, nutraukdama sutartį su UAB „Eglitana”, sukuria precedentą reikalauti grąžinti paramą ir iš kitų ją jau gavusių ES projektų vykdytojų.
„Nesuprantama, kaip NMA neturėdama pagrįstos teisinės pozicijos drįsta kelti šitokį chaosą. Mano manymu, toks elgesys menkina ne tik pasitikėjimą NMA, bet valdžia apskritai, ir kerta pasitikėjimą ES struktūriniais fondais, jų veikimu pagal teisines normas. Toks savivaliavimas ir neprofesionalumas nepateisinamas, kai kalbame apie vieną svarbiausių Lietuvos prioritetų – ES paramos panaudojimą ir žaliosios energetikos skatinimą siekiant energetinės nepriklausomybės”, – sako Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys.
Parama iki 18 mln. Lt jau skirta keliolikai įmonių, tarp kurių AB „Šiaulių energija”, AB „Panevėžio energija”, AB „Grigiškės”, UAB „Utenos šilumos tinklai”. Šis NMA sprendimas reiškia, kad pastaraisiais metais gavę ES paramą gali būti priversti ją grąžinti.
S. Pikšrio teigimu, žaliosios energetikos projektus vystę pareiškėjai ne pirmą kartą patiria šalies valdininkų mėginimus užkirsti kelią tokiems projektams Lietuvoje. Pernai, siekdami gauti paramą projektams, kurie buvo paskelbti kaip finansuojami ES lėšomis, jie buvo priversti kreiptis į teismus. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija buvo nusprendusi atimti jiems skiriamą paramą. Į teismą kreipėsi 70 vystytojų, kurie, laimėję visus teismus, pradėjo įgyvendinti šiuos projektus. Tačiau atėjus laikui gauti paramą už šiuos projektus, jie vėl susidūrė su dirbtinomis kliūtimis, kuriomis galimai siekiama žlugdyti šių projektų plėtrą Lietuvoje.
„Valdininkai ne tik žlugdo šiuos projektus, bet ir bando klaidinti visuomenę teigdami, kad paramos gavėjai gauna dvigubą finansavimą. Parama projektui skiriama skirtingiems tikslams: viena jų, ES struktūrinė parama, skiriama socialiniams-ekonominiams skirtumams tarp nevienodai išsivysčiusių regionų išlyginti, kad provincijos ūkininkas ar maža įmonė galėtų konkuruoti su didmiesčių įmonėmis. Tuo tarpu fiksuotas tarifas apskritai skatina žaliąją energetiką, padeda įmonėms toliau vystyti veiklą ir išsilaikyti energetikos rinkoje”, – sako S. Pikšrys.
Pasak S. Pikšrio, šiuo metu valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama beveik pusę metų, bet ir toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokios nors formos parama, ar ateityje planuojantiems ja pasinaudoti.
2009-ųjų rugpjūtį Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Jų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.
Su tuo nesutikę pareiškėjai laimėjo visas bylas teismuose prieš Žemės ūkio ministeriją, ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo.
