Vėtros neatlaikė ir Kunigiškių kryžius

Vėjai šią žiemą niokoja Vaižganto krašto skulptūras ir kryžius.
Dabar audringo vėjo gūsių neatlaikė Kunigiškio I kaimo kryžius, stovintis Svėdasų krašto muziejaus teritorijoje – per pusę nulaužta kryžiaus kryžmė nukrito ant metalinės tvorelės ir ją aplankstė.

„Anykšta“ prieš kurį laiką spausdino rašinį apie `sausio 14-ąją stiprios audros apgadintą 2005 metais kryžkelėje pastatytą medžio skulptūrą, žyminčią kryptį lietuvių literatūros klasiko, kanauninko Juozo Tumo – Vaižganto gimtojo Malaišių kaimo link.
Gamtos stichija tuomet nurovė nuo masyvios ąžuolinės skulptūros ir ant žemės nubloškė didžiulę lentą su užrašu „Malaišiams – 750 metų“.
Nepraėjus nė mėnesiui po šio įvykio, suniokojusio Malaišių, istorinės sėlių genties vietovės, prasmingą jubiliejų ženklinusią skulptūrą, stiprūs vėjai vėl pridarė nuostolių tame pačiame gimtajame Vaižganto Svėdasų krašte. Šį kartą audringų vėjo gūsių neatlaikė Kunigiškių I kaimo kryžius, stovintis Svėdasų krašto muziejaus teritorijoje. Kadangi kryžius pastatytas vidiniame Muziejaus kiemelyje, o šiuo metu Muziejus yra restauruojamas ir lankytojų nepriima, žmonių sveikatai ir gyvybei joks pavojus nekilo. Nulaužta kryžiaus kryžmės pusė tiesiog nukrito iš didelio aukščio tiesiai ant metalinės tvorelės ir ją aplankstė.
Šis kryžius kunigiškiečių pastangomis ir lėšomis iškilo 2007 metų pabaigoje, jį sukūrė, meniškai išpuoselėjo, ornamentais išdabino Jaroslavas Vetenkis, vietinis auksarankis meistras. Gausiai susirinkus vietiniams gyventojams, iš įvairių vietovių ta proga pargrįžus kraštiečiams, naująjį kryžių pašventino 2008 metų sausio 5-ąją tuometinis Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas. Šis meniškas simbolis atkreipdavo Muziejaus lankytojų , įvairių čia vykusių renginių, edukacinių programų dalyvių dėmesį, daugelis šalia kryžiaus fotografuodavosi. Koks tolesnis likimas lauks vėtros aplaužyto kryžiaus, turės nuspręsti patys kunigiškiečiai: ar bus restauruojamas tas pats, ar statomas visiškai naujas, o gal net bus pasirinkta kryžiui kita vieta ar priimtas koks nors kitas sprendimas.
Beje, tai jau antrasis kryžius, pastatytas Muziejaus kiemelyje. Pirmasis iškilo 1989 –ųjų metų vasarą, kai, vietiniams gyventojams prašant ir sutikus tuometinio Malaišių kolūkio vadovams, paprastą, neįmantrų kryžių pagamino ūkio statybininkai. Tą vasarą, ruošiantis Vaižganto 120-osioms gimimo metinėms, Malaišių kolūkyje buvo pastatyti du kryžiai: Vaitkūnuose ir Kunigiškiuose, kuriuos pašventino būrio dvasininkų atlydėtas, labai gražiai vietinių tikinčiųjų sutiktas Panevėžio vyskupijos vyskupas Juozas Preikšas.
Abu kryžiai iki šių dienų neišsilaikė, metams bėgant jie sutrešo, sunyko, pradėjo kristi atskiros papuvusios medžio dalys, tad po gero dešimtmečio ar kiek daugiau metų reikėjo su jais atsisveikinti.
Vaitkūniečiai naująjį kryžių pasistatė kitoje vietoje – gyvenvietės pradžioje, o kunigiškiečiai antrajam kryžiui vietą pasirinko ten pat, kur stovėjo senasis kryžius – Muziejaus kiemelyje.