Viešintiškių kiemuose žydi gėlės,o seniūnijos žvyrkeliai nedulka

Viešintų seniūnijos seniūnė Virginija MACIJAUSKIENĖ džiaugiasi, kad Viešintose įsikūręs gėlių ūkis gyventojus įkvėpė labiau puoselėti savo gyvenamąją aplinką. Kiek daugiau nei dvejus metus seniūnės pareigas einanti buvusi pradinių klasių mokytoja prisipažino, kad gana dažnai sulaukia prašymo palyginti mokytojo ir seniūno darbą. Šio klausimo ji neišvengė ir su portalo anyksta.lt redaktoriumi Robertu ALEKSIEJŪNU kalbėdamasi apie Viešintų seniūnijos gyvenimą.

– Kokiomis nuotaikomis gyvena viešintiškiai?

– Šiuo metu, sakykim, rudeninėmis nuotaikomis, žmonės tvarkosi savo sodybose. Kalbant apie socialinį aspektą, daug žmonių rūpinasi šildymu. Gyventojai ateina į seniūniją tikėdamiesi gauti, ir realiai pavyksta gauti, kompensaciją už malkas. Manau, kad rudeninės nuotaikos susijusios su artėjančia žiema, pasiruošimu šildymo sezonui. Tai tokios nuotaikos.

– Vartant praėjusių metų Jūsų veiklos ataskaitą matyti, kad daug dėmesio skiriate paplūdimių, poilsiavietės priežiūrai. Kažkada minėjote, kad poilsiautojams parūpinama net nemokamų malkų. Ar šiemet taip pat parūpinote? Kaip apibūdintumėte poilsiautojų kultūrą? Iš kur jų sulaukiate?

– Prisimenant vasarą, pavasario sezonui malkų mes parūpinome. Nes ten yra šašlykinės, tokia kaip grilio zona, pavėsinės. Ir poilsiautojai nemažai pas mus atvyksta. Ne tik vietiniai žmonės poilsiauja, bet nemažai iš Panevėžio atvyksta žmonių, nemažai iš gretimų apylinkių. O poilsiautojų kultūra galima tik džiaugtis – kažkokių prišiukšlinimų ar vandalizmo aktų lyg ir nepasitaikė. Tiesa, vienas buvo toks, kai automobilių ratais išvažinėjo, po to prie pat pavėsinės paliko šiukšles. Tai toks negražus, tikriausiai vienintelis, atvejis.

– Galbūt poilsiavietė patraukli ir verslui?

– Pas mus, skirtingai nei kitur, nėra maitinimo įstaigos, bet šiaip vieta poilsiui labai patogi, jauki. Reikėtų visgi objektyviai pažiūrėti ir pasakyti, kad turbūt verslui įsikurti ji nelabai būtų patraukli. Miestelis visgi nedidelis, aktualus tam verslui būtų tik vasaros sezonas. Ir ežeras yra ne visai prie pat pagrindinio kelio. Suabejočiau, ar verslas pas mus ateitų. Tiesa, galima sakyti, yra šioks toks verslas – pas mus galima išsinuomoti irklentes, baidares. Tai irgi verslo indėlis į miestelio gyvenimą.

– Be kitų darbų, atliekate ir UAB Anykščių komunalinis ūkis prižiūrimų teritorijų kontrolę. Kokių esate jiems išsakiusi pastabų?

– Pastabų? Tokių nusiskundimų jų darbu neturiu. Yra kapinių prižiūrėtojas, yra darbuotojas, kuris prižiūri miestelio teritoriją, tam tikras gatves. Tiek kapinių prižiūrėtojas, tiek miestelio centre dirbantis darbuotojas dirba gerai.

– Ar pakankamai apšviečiamos gatvės seniūnijoje? Kokie gyventojų poreikiai dėl apšvietimo laiko?

– Džiaugiamės apšviestomis gatvėmis, o kažkokių atsiliepimų, kad kažkam šviesos per daug, ar per mažai, seniūnijoje nebuvo. Tiesiog nemanau, kad per mažai apšviečiama – apšviečiama pakankamai, viskas gerai šiuo metu. Manau, kad ilgiau gatvių apšviesti nereikia, nes vis tiek tai yra nedidelis miestelis. Nėra taip, kad gyventojai iki vidurnakčio vaikščiotų miestelyje ir būtų kažkoks aktyvus gyvenimas. Praktiškai būtų perteklinis apšvietimas, užtenka tokio laiko, koks yra dabar.

– Jūsų praėjusių metų ataskaitoje radau eilutę apie tai, kad rūpinatės seniūnijos kelių dangos dulkėtumo mažinimu. Ką esate nuveikusi šiuo klausimu?

– Tuo klausimu šiais metais nuveikėm mažai. Tas klausimas aktualus būna, priklausomai nuo to, kokia vasara. Jeigu lietaus nėra ir žvyrkeliai labai dulka, tai dulkės būna labai aktualios. O kadangi ši vasara buvo tikrai ne per sausa, tai dangos dulkėtumo mažinti nereikėjo. Esant reikalui yra barstoma speciali druska.

– Kokius darbus pagal gaisrų prevencijos programą esate nusimačiusi ar atlikote seniūnijoje?

– Mes tą prevencinį darbą atliekam dar vasarą. Patikrinam, ar yra įrengti dūmų detektoriai, kokia yra kaminų ar pečių būklė. Šiemet aplankėme apie septyniasdešimt žmonių.

– Kaip informuojate gyventojus apie svarbiausius seniūnijos dalykus?

– Turim „Facebook“ paskyrą, kadangi daug gyventojų ją stebi, tai vienas būdų pateikti informaciją savo „Facebook“ paskyroje. Bet nepamirštam ir paprastų skelbimų lentų. Žinau, kad yra žmonių kategorija, kuri skaito tuos skelbimus. Pateikiam informaciją visais įmanomais būdais: ir internete, ir klijuojam paprastus skelbimus skelbimų lentose, ir paskambinam, kai svarbi informacija.

– Kaip, Jūsų akimis, gyventojai tvarkosi savo sodybose?

– Dauguma gyventojų labai gražiai tvarkosi savo sodybose. Gražios tvarkingos sodybos, jas puošia gėlės. Dabar aš galiu labai pasidžiaugti, kad Viešintose neseniai įsikūrėgėlių ūkis „Lelija“. Gėlininkė Almantė  įkvepia ir kitus miestelio žmones puošti savo sodybas gėlėmis. Ji augina gėles komerciniais tikslais, pardavimui, bet labai daug dėmesio skiria ir bendravimui su gyventojais. Ir dažnai pasikviečia į gėlių parodas, kalbasi apie tai, kaip auginti gėles. Ir tai gyventojus labai uždega puošti ir prižiūrėti savo sodybas.

– Kaip manote, ar seniūnams reikėtų įvesti kadencijas?

– Nemanau, kad tos kadencijos būtų reikalingos. Jeigu žmogus dirba gerai savo darbą, jis gali dirbti be jokių kadencijų. Jeigu nepavyksta dirbti tą darbą, tai atsiranda galimybė keisti seniūną, kaip ir bet kurį darbuotoją.

– Kokie Jūsų artimiausi darbo planai?

– Šiuo metu seniūnijoje rūpinamės inventorizacijos darbais. Dabar dar atliekam kelių priežiūrą. Jau turim užsakę žvyro papylimą su paskleidimu, laukiam, kada darbai prasidės. Svarbu, kad vyktų bendravimas tarp seniūnijos ir bendruomenės, tarp visų kaime esančių institucijų. Kalbėsim su bendruomenėmis, skatinsim, kad dalyvautų projektuose, kur gyventojai gali pasiūlyti savo idėjas dėl dalyvaujamojo biudžeto.

– Daugelį metų Viešintose dirbote pradinių klasių mokytoja. Jeigu palygintumėte seniūno ir mokytojo darbą, ar norėtumėt vėl kada nors grįžti į mokyklą?

– Apie tai negalvoju, manęs dažnai klausia tokio klausimo palyginti. Bet ir kitiems, ir Jums pasakysiu, kad tai labai skirtingos veiklos ir tiesiog tai nelygintina. Tiek darbas mokykloje, tiek darbas seniūnijoje man yra priimtinas, esu savo darbe ir randu kaip save pritaikyti.