Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė.
Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte.
– Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi?
– Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų.
Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius pagal netipines darbo sutartis, būtų užtikrintos nuspėjamos ir aiškios darbo sąlygos, taip pat ir socialinė apsauga. Skaičiuojama, kad ES papildomą apsaugą turėtų gauti apie 3 milijonai darbuotojų, tarp jų – ir Lietuvos.
– Europos Parlamentas įteisino Europos darbo inspekciją. Koks jos vaidmuo?
– Paklausiu šiek tiek kitaip: ar svarbu, kad dirbantys mūsų visų broliai ir sesės, vaikai ir anūkai nebūtų išnaudojami nei čia, Lietuvoje, nei kitoje ES valstybėje? Manau, kad labai svarbu.
Inspekcija atsakys už darbuotojų teisių apsaugą visoje ES. 17 milijonų žmonių dirba kitoje ES valstybėje, tarp jų ir šimtai tūkstančių iš Lietuvos. Europos darbo institucija padės pavieniams asmenims, įmonėms ir nacionalinėms administracijoms kuo geriau užtikrinti sąžiningus darbo santykius. Taip, kaip neseniai nutiko Norvegijoje, kur darbdavių išnaudoti Lietuvos vairuotojai apgynė savo teises.
– Po ilgų diskusijų priimtas Europos prieinamumo aktas. Kaip jis pakeis neįgalių žmonių gyvenimus?
– Šis dokumentas skirtas neįgaliesiems ir kitiems specialius poreikius turintiems vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir kt., kurių darbo rankos labai reikalingos mūsų senstančioje visuomenėje.
Nustatyti bendri reikalavimai tam tikriems pagrindiniams gaminiams ir paslaugoms – bankomatams ir banko paslaugoms, kompiuteriams, telefonams ir televizijos įrangai, telefonijos bei audiovizualinėms paslaugoms, transportui, e. knygoms ir e. prekybai. Tai aiškūs nurodymai valdžios įstaigoms, gamybos bei paslaugas teikiančioms įmonėms.
Svarbu, kad šie reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinti ES valstybėse. Kad neatsitiktų taip, kaip Lietuvoje, kurioje Neįgaliųjų dienos proga „Lietuvos geležinkeliai“ „pasveikino“ visus iki 2024 metų atidėdami geležinkelių pritaikymą neįgaliesiems.
– Kaip vertinate siūlymus, kad visoje ES minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei 60 proc. vidutinio atlyginimo?
– Teigiamai. Pritariu ir kartu su kolegomis esu viena iš šio siūlymo iniciatorių.
Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją dėl minimalių pajamų užtikrinimo: ir pajamos, ir socialinės išmokos, ir pensijos turi apsaugoti nuo skurdo, užtikrinti orų gyvenimą.
Šiuo metu ES net 10 proc. dirbančiųjų skursta. Europos Parlamento socialdemokratų frakcija siūlo visoje ES nustatyti visiems privalomas taisykles, kad minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis už 60 procentų tos šalies atlyginimų vidurkio.
– Ką realiai toks sprendimas reikštų Lietuvos žmonėms?
– Tai reikštų, kad jau šiandien Lietuvoje minimalūs atlyginimai negalėtų būti mažesni nei 500 eurų „į rankas“. Tiems, kurie Lietuvoje giriasi „socialiai orientuotu biudžetu“, kartoju: jau šiandien mažiausiai 500. „Į rankas“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos ES. Siūlymai bus pateikti per 3 mėnesius.
– Ko dar tikėtis iš naujosios Europos Komisijos – ES vyriausybės?
– Akcentuojamas tikslas – Europos žaliasis kursas. Jis reiškia, jog bus mažinamas neigiamas poveikis klimatui. Transporto, pramonės, atliekų tvarkymo sričių laukia didelės permainos ir nauji reikalavimai. Europos Parlamento užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu prioritetu.
– Ta pati apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams šis prioritetas – tik penktoje vietoje.
– Ir tai natūralu. Mūsų žmonės labiausiai iš visų europiečių tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Toliau – kova su jaunimo nedarbu, ekonomikos augimo skatinimas, vartotojų teisės.
Visa tai atspindėta viename iš svarbiausių naujos Europos Komisijos prioritetų – žmonėms tarnaujanti ekonomika. Tai ir minimalių pajamų, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas, darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas, pagalba ir parama neįgaliesiems, senjorams, šeimoms, jaunimui, kova su vaikų skurdu, lygios galimybės ir lyčių lygybė.
Vilties teikia naujosios Komisijos vadovės žodžiai Europos Parlamentui: pirmiausia – žmonės, o ne rinkos ir pelnai. Norėčiau, kad visi politikai ir Lietuvoje, ir visoje ES išgirstų: pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai ir visuomenėje stiprėjantis neteisingumo jausmas, didėjanti atskirtis ir nevienodos galimybės kurti savo ateitį.
– Gerbiama Vilija, ką palinkėsite laikraščio skaitytojams artėjančių švenčių proga?
– Esu dėkinga ir skaitytojams, ir redakcijos darbuotojams už galimybę bendrauti laikraščio puslapiuose. Pasižadu šia galimybe naudotis ir kitais metais. Man tai labai svarbu.
Mielieji, tegul Šv. Kalėdos atneša į Jūsų namus ramybę ir šilumą, gerumą ir meilę. Sėkmingų darbų, tvirtos sveikatos ir išsipildančių troškimų 2020-aisiais!
Rimantas KATKEVIČIUS
