Viešintų seniūnė Virginija Macijauskienė sako, jog stengiasi išsaiškinti ar kas nors iš jos seniūnijos gyventojų nešąla.
Virginija MACIJAUSKIENĖ, Viešintų seniūnijos seniūnė: „Kol mokykla yra, tai ir kaimas yra, ji – tarsi gyvybės ženklas.”
Viešintų seniūnė Virginija Macijauskienė sako, jog stengiasi išsaiškinti ar kas nors iš jos seniūnijos gyventojų nešąla.
Komentarai 10
Panašūs straipsniai
Anykšta TV:
Naujienos iš interneto
Taip pat skaitykite:
skelbimas žiūrėk
PRENUMERATA
Jaros prekyba
Vaiku biblioteka Istoriju dvarelyje
Husquarna atsinaujinkite
LTF
roris
AKC BANERIS
Varnė studija
AMC baneris
Anyksciu vandenys_ logotipas
Anyksciu siluma 300×250@2x
baseinas bangenis
Motorsportas
Anyksciu kvarcas 300×250@2x
Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x
akksc.lt
Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x
Ne tarsi, o gyvybės medis.
Čia gal apie bažnytkaimį taip pamątė.
Kitur kuriasi jauni ūkininkai ar kitus darbus dirbantys ir kuriantys šeimas ir tuo pačiu gyvybė yra. Aišku, mokykla tai bendruomenę sustiprina.
Reikia seniūnei su valdžios politikais padėti kurti vietinius verslus, kur jauni žmonės dirbtų, o jų šeimoms gal ir mokyklą vėl atidaryti kai vaikų priaugs 🙂
Dabar viską naikina Europos politika,prie Rusijos buvo rojus
Varyk rasijon.
otojai- mokytojai, medicinos darbuotojai, pardavėjai ir daugybė kitų buvo gerbiami, . jie gyveno normaliai, pasiturinčiai. blogai apie ankstesnę padėtį kaime šneka tik tie kurie nežinojo ir nežino tikrosios padėties arba klauso ką šneka kupriukas muzikantas norėdamas save iškelt virš visų. maisto produktų auginimas nebuvo jokia politika ir jokia Rusija. O šalia gyvenantys kad ir rusai buvo normalūs, darbštūs ir kultūringi žmonės.
Tamsta esi sugadinta auka sovietinės sistemos ideologijos. Gyvenime apart kolchozo daugiau nemačiusi ir nieko nepasiekusi postringuoji prieš turimą laisvę ir nepriklausomybę, kurioje ir visi tinginiai aprūpinami nemokamomis paslaugomis ir net socialiniai krepšeliais be prievolės dirbti už kapeikas kolchozo valdose.
Jaučiasi, ka tamsta susitrenkei galvą ir to pasekmės aiškiai matomos.
Tada darbas kolūkyje buvo gerbiamas ir pakankamai apmokamas. Nors ir kaip tamsta stebies, bet tos laisvės netrūko. Eiliniai žmonės važinėjo po ekskursijas ne tik Sąjungoje, bet ir po užsienius. Visi kurie norėjo galėjo vaikus nemokamai išleisti į mokslus. Niekam nereikėjo stovėt eilėje prie nemokamos sriubos lėkštės ar maisto produktų krepšelio. Pasidomėk, kiek šiuo metu yra gyvenančių iš socialinių krepšelių ir nemokamų paslaugų . Anksciau niekas tokių socialinių paslaugų nedirbantiems nemokėjo, nes visi užsidirbo patys.
Kai gavau diplomą ir pradėjau dirbti gydytoju mano alga už vieną etatą į rankas buvo 106 rubliai ir 46 kapeikos. Niekada šito „rojaus” nepamiršiu!
Tikra teisybė ir tai yra faktas.
Kai į kaimą pažiūrėsi, taip ir natysi…