Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.

Dalijosi daugiau nei du milijonus

Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur.

Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikę ir bendradarbiauti sutarę mažiausiai du pareiškėjai buvo kviečiami dalytis apie 2,3 mln. Eur paramos lėšų. Vienam projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 90 tūkst. eurų siekiančią paramą. Už juos bendradarbiauti sutarusiems ir kaimo vietovėje veikiantiems smulkiesiems ūkininkams, smulkiesiems miško valdytojams, labai mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims siūlyta įsigyti naują žemės ūkio techniką ir naują žemės ūkio įrangą, kroviniams vežti skirtas transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, naują kompiuterinę ir programinę įrangą, naudoti paramos pinigus buvo kviečiama ūkio paskirties pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbams, investuoti lėšas į projekto įgyvendinimo vietos infrastruktūrą, naują miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos techniką ir įrangą, dirvos paruošimo miško želdiniams ar žėliniams mechanizmus ir kt.

Įsigijo reikiamą techniką

Pernai paraiškų gauti finansavimą pagal veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ daugiausia teikė bendradarbiauti sutarę smulkieji ūkininkai ir kaimo turizmu užsiimantys fiziniai asmenys. Tarp jų buvo ir Šventragio kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujantis Vigimantas Kazakevičius. Gyvulininkystės ūkio šeimininkas sakė, kad veiklos sritimi „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ susidomėjo dar 2016-aisiais, kai tik ji buvo pradėta vykdyti. Pasak Vigimanto, pirmiausia jį sužavėjo paramos idėja skatinti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, nes, anot V. Kazakevičiaus, nedideliems ūkininkams dirbant vieniems sunkiau ne tik atlikti kasdienius ūkio darbus, bet ir atsinaujinti, modernizuoti infrastruktūrą. Pradėjęs domėtis parama labiau, V. Kazakevičius gerąja prasme nustebo, kad „Paramos smulkių subjektų bendradarbiavimui“ intensyvumas projekto bendrosioms išlaidoms siekia 100 proc., projekto verslo planui įgyvendinti – 60 proc., o kai bendradarbiauti numato smulkieji ūkininkai, dirbantys gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, – net 70 proc., ir ėmė austi mintį apie galimybę pasinaudoti parama.

– Naudojama žemės ūkio technika ir įvairūs padargai buvo seni, seniai galvojau apie jų atnaujinimą, bet tam reikalingų investicijų vis neatlikdavo. Savo ūkį turi ir dukra. Naujos technikos ir įrangos jos vystomai veiklai taip pat reikėjo. Pagalvojau, kodėl nesutelkus jėgų ir nepabandžius gauti paramą technikai, kuri būtų vertinga abiem ūkiams. Idėją pristačiau sūnui, jis padėjo parengti paraišką. Netrukus sužinojome, kad projektas įvertintas teigiamai. Gavę paramą įsigijome šienainio ritinių presą-vyniotuvą, šieno grėblį. Technika pasidalijame ir vienas kitam ją skoliname noriai, nes vienas kitu pasitikime. Parama tikrai labai vertinga ir jei tik yra galimybė ar noras bandyti ja pasinaudoti, labai skatinu tai daryti. Aišku, svarbiausia čia rasti patikimą partnerį, nes su juo reikės dirbti ne vienus metus. Jei tai – giminaičiai ar šeimos nariai, manau, problemų negali ir neturi kilti. Manau, kad sutarti gali ir kaimynai ar seni kolegos. Juk ir taip dažnai dalijamės įvairiais padargais, įrankiais ir patirtimi, – kalbėjo „Paramą smulkių subjektų bendradarbiavimui“ sėkmingai įsisavinęs ūkininkas.

Daugiau partnerių – daugiau šansų

Dažnu atveju, o tai yra būtinybė siekiant gauti paramą, į „Paramą smulkių subjektų bendradarbiavimui“ pretenduoja du ūkio subjektai, tačiau veiklos srities taisyklėse numatyta, kad bendradarbiauti gali ir keli ūkio subjektai. Iš tiesų, kuo daugiau projekto dalyvių rengia paraišką, tuo daugiau balų projektas gauna, o kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų gauti paramą. Pavyzdžiui, jei bendradarbiauti sutaria 5 ir daugiau projekto dalyvių, jiems skiriama 30 balų, jei nuo 3 iki 4 dalyvių, – 20 balų.

Balai skiriami ir atsižvelgiant į pareiškėjų ir jų partnerių ūkių ekonominį dydį. Jei ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, vidurkis yra nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur, paraiškai skiriama 15 balų, nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur, – 10 balų. Smulkiųjų miškų valdytojams balai skiriami atsižvelgiant į jų miško valdų dydžio vidurkį. Kai jis yra intervale nuo 1 iki 3 ha, galima gauti 15 balų, kai nuo 3 iki 7 ha, – 10 balų. Labai mažos įmonės ar fiziniai asmenys vertinamos pagal veiklos trukmę. Kai jų vykdomos veiklos trukmės vidurkis yra daugiau nei 5 metai, bendradarbiauti sutarę pareiškėjai gali tikėtis gauti 15 balų, kai trukmės vidurkis nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai, – 10 balų.

Balai taip pat skiriami atsižvelgiant į ūkių veiklos kryptį, pareiškėjų ambicijas padidinti ūkio ekonominius dydžius, išreikštas produkcijos standartine verte, planus padidinti įmonių pajamas. Papildomi balai skiriami pareiškėjams, kurių projektai susiję su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla.