VMVT: reikalavimai atnaujinti kiaulininkystės ūkius buferinėje zonoje labai griežti, bet įgyvendinami

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų teigimu, reikalavimai atnaujinant kiaulininkystės ūkius buferinėje zonoje, kuriuose būtų laikoma iki 10 kiaulių savo reikmėms. labai griežti, bet pamatuoti ir įgyvendinami.

 Buferinė zona – apsauginė afrikinio kiaulių maro (AKM) teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai. Lietuvoje į šią zoną įeina Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Anykščių, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Ignalinos, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, , Vilniaus, Zarasų, Visagino ir kai kuriose Varėnos rajonų savivaldybės.

Norintys užsiimti kiaulių auginimu šiuose rajonuose, visų pirma turi VMVT teritoriniam padaliniui pateikti laisvos formos prašymą, nurodant laikytojo asmens duomenis ir kiaulių laikymo vietos adresą. Gavę leidimą, asmenys privalo laikytis biologinio saugumo, AKM kontrolės ir stebėsenos bei kitų (registravimo, ženklinimo, vežimo) reikalavimų. Kiaulių laikytojai turi registruoti kiaulių bandas ir deklaruoti jas kartą per ketvirtį. O įsigyti galima tik ženklintas kiaules, kurias į laikymo vietas reikia gabenti užtikrinant gyvūnų gerovę.

„Norintys auginti kiaules privalo prisiimti atsakomybę ir įvertinti ligos protrūkio pasekmes, todėl biosaugos reikalavimų taikymas tokiuose ūkiuose – privalomas. AKM protrūkio atveju, ne tik kiaulių laikytojai, bet ir visa valstybė patiria didžiulius nuostolius. Paskaičiuota, kad ligos židinio likvidavimas smulkiame kiaulių ūkyje, kuriame laikomos 2 kiaulės, valstybei kainuoja daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Jau neminint to, kad sutrikdomas įprastas specialiųjų tarnybų (policijos, gaisrinės) darbas, į židinio likvidavimo darbus įtraukiami savivaldybių ir kitų institucijų darbuotojai, atsiranda papildomi apribojimai vykdantiems prekybą kiaulėmis, kiauliena ar pašarais”, – komentuoja VMVT direktorius Jonas Milius.

VMVT primena, kad kiaulių laikymo patalpas būtina aptverti, kad laukiniai gyvūnai ir pašaliniai asmenys neturėtų galimybės patekti į vidų. Aptvėrimo tipą galima pasirinkti iš kelių veterinarijos specialistų siūlomų variantų, pavyzdžiui, kai aptveriami tik įėjimai į tvartą ir teritorija, kur įrengta mėšlidė. Galima aptverti tik kiaulių laikymo patalpą (tvartą) arba visus valdoje esančius pastatus apjuosti ištisine tvora.

Be to, reikėtų įsidėmėti, kad griežtai draudžiama laikyti kiaules lauke, šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, šviežia (neplikyta) žole. Draudžiama pakratams naudoti šiaudus, atvežtus tiesiai iš lauko. Nustatyta, kad norint neutralizuoti AKM virusą, šiaudus reikia ne mažiau kaip 3 mėnesius išlaikyti sausoje, vėdinamoje vietoje. Kiaulių laikymo patalpose nuolat turi būti naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai.

Prie kiekvieno įėjimo į tvartą turi būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai, užpildyti tinkamais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM sukėlėjus. Įtarus, kad kiaulės serga užkrečiamąja liga, reikia nedelsiant apie tai pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui arba veterinarijos paslaugas teikiančiam privačiam veterinarijos gydytojui.

„Pasitelkiame rajonų savivaldybių darbuotojus, kurie turi galimybių apsilankyti beveik kiekvienoje sodyboje ir informuoti kiaulių laikytojus apie prevencinių priemonių įgyvendinimo būdus ir priemones smulkiuose kiaulių ūkiuose. Nereikėtų pamiršti, kad ūkininkams, kurie buvo priversti paskersti savo kiaules ir įsigijo kitų ūkinių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių ir kt.), skiriama valstybės pagalba, todėl ūkininkai turėtų apsvarstyti ir šią galimybę”, – teigia J.Milius.