Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos. Šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės sūrokame vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo, ypač kai vandens temperatūra aukšta, o druskingumas – mažesnis. Tokios sąlygos Europoje dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kaip žmogui pasireiškia vibriozė ir kaip nuo jos apsisaugoti.
Vibrio rūšies bakterijos dažnai aptinkamos Baltijos jūroje vasaros metu, nes ši jūra, dėl mažesnės druskos koncentracijos, sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis. ELPKC sudarytame žemėlapyje galima matyti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse.
Kaip užsikrečiama vibrioze?
Vibriozės simptomai priklauso nuo to, kaip buvo užsikrėsta infekcija. Kai vibriozė perduodama suvalgant žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (moliuskų ir kt.), gurkštelėjus jūros vandens, simptomai dažniausiai panašūs į žarnyno infekciją, apima vandeningą viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir šaltkrėtį. Infekcija taip pat gali išsivystyti maudantis vandenyje, kuriame gausu Vibrio bakterijų – tai gali sukelti ausų uždegimą, o bakterijoms patekus į atviras žaizdas – odos simptomus, tokius kaip paraudimas, tinimas bei skausmas aplink pažeistą vietą ir pūliavimas. „Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija – ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.
Kaip apsisaugoti?
Norint išvengti Vibrio bakterijų sukeliamų infekcijų, rekomenduojama nevartoti žalių (ypač austrių) ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių. Jas ruošiant reikėtų mūvėti apsaugines pirštines, o po sąlyčio – kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat būtina saugotis kryžminės taršos – išvirtos jūros gėrybės neturi liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis, o naudojami įrankiai turi būti švarūs.
Dar didesnio atsargumo reikalauja situacijos, kai ant kūno yra odos pažeidimų – net ir nedidelės žaizdelės, įbrėžimai ar įpjovimai gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą. Didžiausia rizika – žmonėms su atviromis žaizdomis ar nusilpusiu imunitetu, nes Vibrio bakterijos tokiu atveju gali sukelti net gyvybei pavojingas komplikacijas.
„Jei neseniai atlikote operaciją, darėtės tatuiruotę ar vėrėtės auskarus, rekomenduojama vengti maudynių jūroje ar žiotyse, kur upės susilieja su jūra. Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o vėliau jas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu“, – pataria NVSC atstovė.
