Vyriausybė svarstys siūlymą taikyti baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys Baudžiamojo kodesko (BK) pataisų projektą, kuriuo siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už diversiją, dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje, dalyvavimą užsienio žvalgybų ar saugumo institucijų veikloje. Už šias nusikalstamas veikas siūloma numatyti laisvės atėmimo bausmes.

Kaip numatoma Teisingumo ministerijos teikiamose BK pataisose, diversija būtų traktuojami veiksmai, jei asmuo, siekdamas pakenkti Lietuvos interesams, sunaikina, sugadina nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančius įrenginius, jų turtą ar jų dalį ar kitaip jiems pakenkia arba sutrikdo nacionaliniam saugumui svarbios įmonės veiklą.

Už tokius veiksmus siūloma numatyti laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų.

BK pakeitimo projekte numatoma, kad asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje tais atvejais, jei jis aktyviais veiksmais dalyvavo ne Lietuvos valstybės teritorijoje vykstančiame ginkluotame konflikte šalies, kurios veiksmai nukreipti prieš kitos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, suverenitetą ar konstitucinę santvarką arba kitaip nesuderinami su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais, pusėje.

Už tokius veiksmus būtų baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų. 

Kaip teigiama teisės akto pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, neteisėto Lietuvos piliečių dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose klausimas iškilo dar 2014 m., prasidėjus karo veiksmams prieš Ukrainą, o 2022 m. vasarį, Rusija įsiveržus į Ukrainą, šis tema tapo dar aktualesnė.

„Atsižvelgiant į tarptautinės padėties paaštrėjimą po Rusijos invazijos į Ukrainą, viena iš pastarojo meto aktualijų tarptautinio saugumo srityje visame pasaulyje tapo savanorių išvykimas kovoti į šalis ar regionus, kuriuose vyksta karo veiksmai ar panašūs ginkluoti konfliktai. Šalys, kurios laikosi įsipareigojimo nenaudoti karo kaip konfliktų sprendimo priemonės, yra suinteresuotos neleisti savo piliečiams įsitraukti į ginkluotus konfliktus užsienyje, kontrolės poreikį pateisinant kylančiomis grėsmėmis visuomenės ir nacionaliniam saugumui šiems asmenims grįžus į šalį“, – nurodoma įstatymo projekte.

Anot Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas perspėja, jog ginkluotuose konfliktuose užsienio valstybėse dalyvavę Lietuvos piliečiai užmezga ryšius ir įgyja patirties, kurią gali panaudoti prieš Lietuvos valstybės interesus. 

Tiek už diversiją, tiek už dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje, tiek už dalyvavimą užsienio žvalgybos veikloje atsakytų ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 

Teisingumo ministerijos teikiamu įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma koreguoti BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už veikimą prieš Lietuvą. BK pakeitimais siūloma numatyti ir baudžiamąją atsakomybę tam, kas nebendradarbiaudamas su Lietuvos žvalgybos institucijomis vykdė užsienio valstybės žvalgybos, užsienio valstybės kontroliuojamos organizacijos užduotį, nurodymą, prašymą arba kitaip dalyvavo šios institucijos veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos Respubliką (jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių). Už tokius veiksmus, kaip siūloma projekte, grėstų laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.

Kaip nurodoma projekte, baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tokiais atvejais, jei asmuo dalyvavo užsienio valstybės teritorijoje organizuojamuose veiksmuose,kuriais buvo sunaikinta, sugadinta nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra, turtas ar jų dalis ar kitaip jiems pakenkta arba sutrikdyta nacionaliniam saugumui svarbios įmonės veikla.

Už tai grėstų laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, poreikis tikslinti ir papildyti BK dėl veikimo prieš Lietuvą atsirado, įvertinus VSD perspėjimus apie Rusijos ir Baltarusijos režimų bandymus didinti spaudimą opozicijos organizacijoms, kurios savo veiklą perkelia į užsienio valstybes. Per šias organizacijas, jų narius, kaip pastebi VSD, Rusija ir Baltarusija bando skverbtis į kitas valstybes, verbuoti žmones, vykdyti žvalgybinę veiklą.

„Rusijos žvalgybos tarnybos siekia infiltruoti agentus į Lietuvoje veikiančias Rusijos opozicines organizacijas, į Lietuvą deleguoti žvalgybos darbuotojus su netradicine priedanga, kibernetinėmis priemonėmis skverbtis į opozicijos aktyvistų ir organizacijų informacines sistemas. Todėl augant politinėms represijoms Rusijoje ir didėjant politinių emigrantų iš Rusijos skaičiui, didėja ir Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesys Lietuvoje esantiems opozicijos aktyvistams“, – teigiama BK pakeitimų projekto aiškinamajame rašte.

Anot Teisingumo ministerijos, dar viena priežastis, kodėl būtina keisti BK nuostatas, susijusias su priešiškų valstybių veikla, yra 2024–2025 m. Baltijos jūroje fiksuoti incidentai, kurių metu buvo pažeistas ir Lietuvai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis infrastruktūros turtas, šiuo atveju – povandeniniai kabeliai ir vamzdžiai. Neatmetama, kad minėti incidentai gali būti susiję su užsienio valstybių, jų žvalgybos institucijų vykdoma veikla, kuri yra nukreipta prieš Lietuvą. 

Pakeitus BK, atsirastų teisinė galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn kritiškai svarbią infrastruktūrą galimai gadinančius asmenis. 

Jei Vyriausybė pritars BK pataisoms, jos bus teikiamos Seimui ir svarstomos parlamento komitetuose.