Žada užpildyti po „Devilstone” festivalio pasitraukimo likusią tuštumą

Nusimeskime kaukes PONAI !!!
O jaunimui as galiu papasakoti is kur dededems tokia neapykanta Hard rokui..
Jei jaunimas dabar susiskaldes i daugeli gyvenimo stiliu ir pagal tai klauso skirtinga muzika, kas yra sveikentina. Tai tie dedes yprate is senu laiku prie vienos gyvenimo tiesos, teisinga ir neteisinga.
Kulturinga ir nekulturinga. Jie ir dabar tokie islike.
Tai senais TSRS laikais kulturos prasme buvo priestaraujancios tik dvi labai skirtingos jaunimo kulturos ir gyvenimo stiliai. Jos turejo net savo zargoninius terminus, Montanos ir Pankai.
Montanos sudare pagrinde to meto komunistu partijos funkcionieriai. Sis pavadinimas kilo is to, kad tais laikais buvo labai madingi dzinsai. Ir tokia firma buvo sunkiai gaunama Montana. O funkcionieriai turedavo rysius prekybinese bazese. anu laiku dolerinese, apskritai funkcionieriu kabinetuose buvo yprastas reiskinys deficitines prekes.
Na o pankai, tai nebutinai pank roka dievinantys asmenys, tiesiog buvo priesingybe Montanoms.
Siai dienai kad neizeisti ir megstami oficialus terminai, tai galima labiau ivardinti kaip laisvaisiais anarchistais. Gyveno priesinga gyvenimo buda, ko gero kaip protesta pries funkcionieriu visuomene.
Kas liecia muzika. Monatanos kaip pridera savo statusui, dazniausiai namuose puikuodavosi japoniskais kasetiniais magnetofonais. Sharp JVC ir panasiais. Ju megiama muzika buvo tokios grupes kaip Abba, Modern Talking. Blue Boys. Italu popsas buvo labai populiarus. Felicitaaaaaaaa, tra liaaaaaa liaaaaaaaaaaa. Visa tai kas dirbtinai saldu, atsiduoda naftalinu ir dirbtinemis girliandomis.
Na o laisvieji anarchistai tenkinuosi tuom kas yra. Ju tarpe paprastai buvo juostinis magnetofonas Majak. Koks nors sovietinis stiprintuvas. Ir AC 90 garso koloneles. Bei patefonas, is uzsienio importuotoms plokstelems irasyti. Ploksteliu gauti budavo sunku, orginalai kainuodavo nuo 50 iki 100 rub, todel paprastai jos budavo irasinejamos namu salygomis. Ir tai garso kokybes prasme, sis reikalas grodavo zenkliai kokybiskiau, nei Montanu kasetiniai magnetofonai. Tiesa dar buvo tokia kaip Brig stiprintuvai, sunkiau prieinami ir daug brangesni. Bet buvo taip pat populiarus. Na ir grupes kurios buvo populiarios siai bendruomenei. Tai Kiss. Led Zepelin. Ir aisku hard roko dievas, AC/DC. Ir i jas panasios
————————————————————–
Sioje vietoje kaip ir galima butu tema uzbaigti. Montanos sau. anarchistai sau. Bet visa dilema prasidedavo vasara, del damu……….. Sovietmeti sunku budavo gauti vietas poilsio namuose ir viesbuciuose prie juros. Jei Montanoms tai budavo ne problema, graziai nuvalius dulkes nuo ziguliuko, o su aukstesne kepure funkcionius ir nuo volgos. Prsikrove deficitinio maisto skuosdavo su savo damomis i is anksto funkcionieriu uzsakyta viesbutuko ir poilsio namu kambari.
Tai laisvuju anarchistu si menkute materiali problema taip pat nestabde. Jie su 2-3 rubliais kiseneje tranzuodavo i Palanga, nes autobusui nelabai ir uztekdavo. Ten siaurineje Palangos dali, vadinama tais laikais „Plosciadke”. Ir griaudejant joje hard rokui, buvo selstama iki velumos. Nezinant nei kur nakvos, nei pas ka. Po to kas kaip. Kas susirasdavo pacioje „Plosciadkeje” pas ka apsistoti, kas kopose, kas tiesiog ant suoliuko. Pamenu viena chebryte Palangos toks zemaitis, ileido pas save i palepe visiskai uz aciu. Nors namas buvo nuomojamas poilsiautojams. Veliau sveciu palepeje vis daugejo. Ko gero zemaitis nors buvo pagyvenes, dusioje taip pat laisvasis anarchistas. Buvo labai juokinga, kai jis apgyvendino toje pacioje palepeje panasiai savo amziaus dama, o naktimis ateidavo pas ja ko geo romantisku jausmu vedamas.
————————————————————-
Taigi per daug nesipleciant apie siu dvieju skirtingu kulturu ypatumus, visa esme kad i Palangos „Plosciadke” labai daznai ateidavo paselti ir Montanu damos. Netgi parupindavo gana prabangiu gerimu ir maisto. Nesunku suprasti is kieno baro. Montanos tai nujaute, nirso, nekesdavo. Kartais ateidavo savo damu ieskoti. Ir sunku buvo suprasti, ko sios damos ieskodavo atejusios is atrodytu gana aprupinto, etisko ir rafinuoto pasaulio. Ogi pasirodo nuo pacio rafinuotumo. Tik veliau Kvazimodas suprato, apie dvigubus damu pasaulius. Vienas sviesusis oficialusis, kitas kaip kita menulio puse tamsusis. Ir jie kartu tarpusavi niekaip nederejo. Kadangi Kvazimodas kaip ir neturejo pasirinkimo laisves, del savo socialiniu ir psichofiziologiniu ypatumu kuri pasauli rinktis. Tai su vienu is ju, buvo igaves nepakartojamos patirties…
Del to Monatanos tiesiog fiziskai nekente tiek anarchistines kulturos, tiek kito ju pasaulio. Nirso, laike purvu, siukslemis, atmatomis. Bet vieno dalyko jie nesuprato, Kad neimanoma jokia sovietine kuvalda ismusti is ju damu antrosios tamsiosios asmenybes puses. Nors gerai aprupintame, etiskame pasauli, damai pries miega rafinuotas buckis i kakta, nera jos pilnaverte busena.
——————————-
Taigi sia menka ese, norejau jums jaunimeli parodyti, kodel buve Montanos, o gal ir esami, taip nekencia sios alternatyvios kulturos. Ir ko gero gyvenime geriau kazkieno prakaituotais batais vaikscioti, nei rafinuotame apvalkale kakina dusia. 🙂

Kaip zonoi