Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų – 2,2 proc. punkto daugiau nei 2023 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose – 4,7 proc.), kaime – 9,3 proc.
Tarp dirbančiųjų žemiau šios ribos buvo 2,5 proc. (0,7 proc. punkto daugiau nei pernai), tarp bedarbių – 35,4 proc. (11,7 proc. punkto daugiau), tarp pensininkų – 2,9 proc. (1,3 proc. punkto daugiau), tarp šeimų su vaikais – 5,3 proc. (2,2 proc. punkto daugiau).
Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų didžiausias – 14,9 proc. – buvo tarp vienišų žmonių.
„Absoliutus skurdo lygis, galima pastebėti, kad labai žemas ir nepadidėjo tarp pensinio amžiaus žmonių. Matome, kaip veikia socialinės apsaugos sistema (…). Net esant aukštai infliacijai pavyko išlaikyti bent stabilų pensinio amžiaus žmonių absoliutų skurdą“, – duomenų pristatyme žurnalistams sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.
Tačiau, anot jos, skurdo rizikos lygis yra netoleruotinai aukštas.
„Tikėtina, kad Lietuva 2024 metais bus trečia prasčiausia šalis Europos Sąjungoje (ES) pagal skurdo rizikos lygį. Prastesnius rezultatus turi tik Bulgarija ir Latvija“, – kalbėjo J. Navickė.
Ministrės patarėjos teigimu, didžiausios problemos yra per didelis skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių, vienišų tėvų ir bedarbių.
Pasak J. Navickės, šioms problemoms spręsti yra planuojama peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 21,5 proc., arba 0,9 proc. punkto didesnis nei 2023 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 620 tūkst. šalies gyventojų.
Skurdo rizikos riba buvo 616 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 1294 eurai šeimai.
Mažesnes nei ši riba pajamas mieste pernai gavo 18 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose – 24 proc.), kaime – 29,4 proc. gyventojų. Didžiausias jos lygis – 36,9 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus šis rodiklis didėjo 0,8 proc. punkto.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 19 proc. (didėjo 2 proc. punktais), darbingo amžiaus asmenų – 8,3 proc. (didėjo 0,4 proc. punkto).
Stipriai sumazinti ,realiai kas trecias nausedos sau susikurtoje ,,geroves Lietuvoje ,, zemiau skurdo ribos randasi
Balandžio 27 diena Vilniuje mitingas
Badas
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje stabiliai auga nuo 1990m . Atsirado nauja visuomenes klase – akcininkai / nusikalstamai uzvalde LTSR turta /. kurie nedirba .turi SVENTA nuosavybe ir tai kokia pridetine verte sukuria samdiniai / samdyti darbuotojai / akcininkas pasiima didziaja dali-milijonieriai Stabiliai auga ir milijonieriu turtai . Paradoksas – pagal konstitucija Lietuvoje valdzia priklauso liaudziai / demokratija / , o valdzios atstovai seimas akivaizdziai / pagal auksciau pateiktus rodiklius / dirba akcininku klasei o ne liaudziai .
Prie ruso nors vogti galejau dabar dirbti reikia.
Jokio skurdo nera,tik tinginiam ir sovietiniam propagandistam skurdas atejo.
Gerovės valstybės agonija
Pats tikrai ne agonijoje.
Prie Ruso buvo rojus žemėje, Europos saulės spinduliai skurdas ir badas.Dar namus atims,butus.
Dabar rusai rojų daro Ukrainoje.
Kas vogė,tam buvo rojus.
Hibridas karkia.
Mylimoji razzija Bučą pavertė rojų rojumi.
Prie rusų jokio rojaus nemačiau.Tai buvo gyvenimo kančia.Gal kam ir buvo gerai,bet vienetai.Dauguna źmonių vargo.
,
Prie ruso nors vogti galejau dabar dirbti reikia.