Ekonominio sunkmečio ir diskusijų dėl tolesnės infekuotųjų Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir sergančiųjų AIDS sveikatos priežiūros fone skamba ir nuogąstavimai dėl galimo ŽIV infekcijos protrūkio mūsų šalyje bei raginimai gerinti užsikrėtusiųjų ambulatorinę pagalbą. Ekonominio sunkmečio ir diskusijų dėl tolesnės infekuotųjų Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir sergančiųjų AIDS sveikatos priežiūros fone skamba ir nuogąstavimai dėl galimo ŽIV infekcijos protrūkio mūsų šalyje bei raginimai gerinti užsikrėtusiųjų ambulatorinę pagalbą.
Viskas prasidėjo nuo viešo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pareiškimo, kad siekiant taupyti lėšas ir pagerinti sistemos valdymą Lietuvos AIDS centras bus sujungtas su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centru (ULPKC). Į tai itin jautriai reagavo pacientai.
Kaip Eltai teigė Lietuvos užsikrėtusiuosius ŽIV bei sergančius AIDS pacientus ir jų artimuosius vienijančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) "Pozityvus gyvenimas" vadovas Jurgis Andriuška, praėjusį ketvirtadienį jie sužinojo apie planus išformuoti Lietuvos AIDS centro ambulatorijos skyrių.
"Praėjusį ketvirtadienį AIDS centre vyko susitikimas ir jų buvo pasakyta, kad ruošiamasi išformuoti ambulatoriją ir mus išmėtyti pas infektologus (…) Tai sukėlė nerimą. Aš pats buvau prižiūrimas infektologų (Vilniuje – ELTA). Ten nėra jokių sąlygų, ligoninė yra sena. Ji laukia perkėlimo į Santariškes, tad dabar išformuoti sukurtą ambulatorijos struktūrą, kuri yra kokybiška, joje yra užtikrinta duomenų apsauga, tikrai nėra tikslinga", – sakė J. Andriuška.
Anot jo, išformavus esamą Lietuvos AIDS centro ambulatorinės sveikatos priežiūros sistemą, padidėtų ŽIV protrūkio rizika. Pacientai atkreipia dėmesį, kad Vilniuje Lietuvos AIDS centro ambulatorijos skyrius dirba su socialinės rizikos grupių žmonėmis, neretai neturinčiais jokio draudimo. Panaikinus šią vienintelę instituciją, žmonėms su ŽIV ir AIDS integruotos švietimo, profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugos taps sunkiai arba visai neprieinamos, teigiama jų pranešime.
Pasak J. Andriuškos, dėl visuomenės ir net tarp gydytojų paplitusios netolerancijos žmonės su ŽIV bus priversti slėpti savo diagnozę.
"Mes žinome nemažai atvejų, kai net kai kurie medikai gana negatyviai žiūri į infekuotuosius ŽIV ir sergančiuosius AIDS. Taigi žmonės nepasisakytų šeimos gydytojams, kad jie yra infekuoti. Padaugėtų slepiančiųjų savo diagnozę, kuri išryškėtų tik vėliausioje stadijoje, kai pasireiškia gretutinės ligos. (…) Esant nuolatinei medikų priežiūrai, ŽIV yra kontroliuojamas, kai to nėra, jis lengviau persiduoda", – teigė NVO vadovas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Rimantas Remeika teigia, kad pacientai yra suklaidinti. "Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už tai, kad reikia sustiprinti darbą su pacientais ir pagerinti infekuotiesiems ir sergantiesiems gydymo prieinamumą", – sakė R. Remeika.
"Kaip gali biudžetinė įstaiga užsiimti dar ir gydymu? Dabar AIDS centras turi užsiimti prevencija – turi mokymus, rekomendacijas, statistiką rengti, bet neužsiimti gydymu. Tuo turi užsiimti ligoninė. Dabar lyg ir yra vienintelis kabinetas Vilniuje, taigi prieinamumas žmonėms gydytis faktiškai yra uždarytas. Yra infekcinės ligoninės, kurios gali atidaryti skyrius ir priimti žmones ir Kaune, ir Klaipėdoje", – kalbėjo R. Remeika.
Pasak SAM atstovo, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip padidinti ambulatorinės priežiūros paslaugų prieinamumą. "Jei bus nuspręsta, kad geriau ambulatoriją laikyti prie biudžetinės įstaigos, gal ir liks, bet aš manau, kad tam turėtų eiti finansavimas iš ligonių kasų", – teigė R. Remeika.
Pacientai savo ruožtu tikina neginantys kurios nors institucijos, jiems, pasak J. Andriuškos, reikia, kad būtų užtikrinta reikiama pagalba. "Žinoma, sutinkame, kad reikia daugiau ambulatorinės priežiūros centrų. Šiuo metu Šiauliuose yra laboratorija ir prie jos yra ambulatorija, panaši, kaip Lietuvos AIDS centre. Klaipėdoje prie Jūrininkų ligoninės yra Lietuvos AIDS centro padalinys. Ten situacija tragiška, nes nėra finansavimo, patalpos apleistos. Ten reikėtų lėšų, investuoti padaryti normalų centrą", – sakė J. Andriuška.
Asociacijos "Pozityvus gyvenimas" vadovas teigė, jog pacientams šiuo metu ypač trūksta socialinės, psichologinės pagalbos. "Tai yra labai svarbu, kai žmogus sužino, kad jis yra ŽIV nešiotojas, jam iškart kyla daugybė klausimų, depresija. Mane suranda žmonės per internetą ir rašo laiškus, aš daug su kuo bendrauju telefonu. Tokiuose centruose galėtų dirbti ir infekuotieji, į kuriuos galėtų kreiptis žmonės, atlikę ŽIV testą, ir pasiklausti kad ir tokių paprasčiausių klausimų: kaip tu gyveni su ŽIV infekcija? Kaip tu susidoroji? Galima gyventi su tuo – žmonės ir gimdo vaikus, ir planuoja šeimą. Tik su pacientais turi dirbti visa komanda – gydytojai, psichologai", – sakė J. Andriuška.
Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigia, kad per kraują ir lytiškai plintančių infekcijų, tokių kaip ŽIV ir hepatitai, plitimą skatina karai, socialiniai nestabilumai, socialinės pertvarkos, kai vieni skursta, kiti keičia darbą, migracija. Dabartinė situacija dėl bendro ekonominio sunkmečio pasaulyje yra labai nepalanki, įvertino ekspertas.
"Vienas ŽIV ligonis vidutiniškai gyvena 20 metų, per tiek laiko jo gydymas atsieina 1 mln. (litų – ELTA). Nustatyta, kad pasaulyje tuo metu, kai du žmonės pradedami gydyti nuo ŽIV, penki užsikrečia. Farmacijos kompanijoms tai yra gerai, bet visuomenei laikas galvoti, ką dar daugiau reikėtų padaryti, tai negali tęstis be galo, kaip ir su kitomis ligomis. Jeigu neskirsime dėmesio prevencijai ir darbui su tikslinėmis grupėmis, paprasčiausiai bankrutuosime", – kalbėjo S. Čaplinskas.
Lietuvos AIDS centro vadovas pažymėjo, kad šios grėsmės negali įveikti vien medikai, politikai ar žiniasklaida. "Pagrindinė priežastis, kodėl ŽIV infekcija plinta visame pasaulyje, yra stereotipinis mąstymas, kad jei aš, mano vaikai nevartojame narkotikų, neturime reikalų su teisėsauga, gyvename normalų, monogamišką lytinį gyvenimą, mūsų tai neliečia. Esant šiandieninei socialinei ekonominei situacijos reikia turėti platų mąstymą ir matymą ir suvokti, kad iki minimumo negalima nukirsti šitos sudėtingos socialinės ligos prevencijos, tarp jų apsunkinti gydymą ir darbą su rizikos grupėmis. Aš nekalbu apie tai, kad reikia ypač didinti lėšas, visur jų reikia, bet turėtume matyti bent prioritetą šioje srityje", – teigė S. Čaplinskas.
Lietuvos AIDS centro direktorius kategoriškai atsisakė komentuoti planus jo vadovaujamą instituciją sujungti su ULPKC. "Negaliu komentuoti, nes kol kas nėra ministro įsakymo ir net jo projekto. Ligonių susirūpinimas yra kita šneka, jie reaguoja į tai, kas pasirodė viešojoje erdvėje", – sakė S. Čaplinskas.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro patarėjas R. Remeika sakė, kad vienai ligai turėti centrą su 90 žmonių netikslinga, tuo tarpu, kai su visomis kitomis užkrečiamosiomis ligomis dirba 40 žmonių.
"Daugelyje šalių yra bendri visas užkrečiamąsias ligas kuruojantys centrai. Sujungus centrus būtų efektyviau panaudojamos lėšos, būtų vienas registras, o ne du kaip dabar", – priežastis vardino SAM atstovas.
Anot jo, tokią mintį palaiko Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis ir Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas prof., habil. dr. Alvydas Laiškonis.
"Kaip sujungti, vyksta tam tikros diskusijos. Prie AIDS centro yra ir narkomanų psichologinė, socialinė reabilitacija, o narkomanija nėra užkrečiamoji liga. (…) Matyt, jie virs į viešąją įstaigą, kad toliau tęstų darbą net galbūt efektyviau, nes galės gauti, sakykime, fondų pagalbą", – teigė R. Remeika.
