Žurnalistų apklausa: metų įvykis Lietuvoje – balionų krizė, pasaulyje – taikos Ukrainoje siekis

Svarbiausias 2025 metų Lietuvos įvykis buvo iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų krizė, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.

Į dažniausiai įvardytų įvykių penketuką taip pat pateko istorinis gynybos finansavimo augimas, metų viduryje įvykęs Vyriausybės pasikeitimas, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa ir kultūrininkų protestas.

Svarbiausiu įvykiu pasaulyje žurnalistai ir redaktoriai išrinko tęstines pastangas pasiekti taiką tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos.

Toliau rikiuojasi JAV pradėtas prekybos karas įvedant muitus įvairioms pasaulio šalims, Izraelio ir „Hamas“ paliaubos bei naujojo Romos katalikų popiežiaus išrinkimas.

„Saugumo ir gynybos temos tapo 2025 metų ašimi. Nors kai kuriose srityse Lietuva ir pasaulis pasiekė proveržį, ir toliau gyvensime įtampoje – šalia krizių ir jose“, – sako BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Naujienų portalo „15min“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius irgi teigia, kad Lietuvos politika įstrigo nuolatinio nepasiruošimo fazėje, kai krizės nepakeičia viena kitos, o tiesiog kaupiasi, šalyje sudarydamos nuolatinę įtampą. 

Kaip pažaboti kontrabandinius balionus?

Padažnėję kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai antroje metų pusėje keliolika kartų stabdė Vilniaus, o kartą – ir Kauno oro uosto darbą.

Šalies pareigūnai pripažįsta kol kas neturintys efektyvių priemonių balionams numušti ir krizę sprendžia kitais būdais: griežtina bausmes už kontrabandą ir Baltarusijos spaudimui pasitelkia sąjungininkes.

Žurnalistai teigia, kad kontrabandinių balionų antplūdis atskleidė valdžios negebėjimą greitai reaguoti į problemas.

Anot BNS Verslo naujienų skyriaus vyriausiosios redaktorės pavaduotojos Erikos Alonderytės-Kazlauskės, jei situacija bus nekontroliuojama ir užsitęs, tai gali turėti ir daug rimtų pasekmių nuo Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje erdvėje iki ekonominės žalos.

Radijo stoties „M-1“ Informacijos tarnybos redaktorė Aurelija Gintautaitė teigia, kad institucijų sprendimai dėl oro uostų uždarinėjimo kėlė nuostabą.

„Vienu momentu buvo sugalvota, kad pavojus civilinei aviacijai toks didelis, jog oro uostą reikia uždarinėti vos pakilus balionams iš Baltarusijos. Chaosas užtrunka du mėnesius, tada įvyksta pasitarimas ir reagavimo schema vėl pakeičiama. Balionai skrenda, oro uostai veikia. Kas pasikeitė ir ar gali būti ramūs lėktuvais skrendantys keleiviai?“ – sako A. Gintautaitė.

Anot Žinių radijo laidų vedėjos Jonės Sąlygaitės, tikėtina, kad kontrabandinių balionų krizę išspręs su Baltarusija santykius gerinančios JAV, o Lietuvai tai gali reikšti vertybinės užsienio politikos persvarstymą.

JAV naikinant sankcijas baltarusiškoms trąšoms ir spekuliuojant, kad Vašingtonas gali spausti Lietuvą leisti trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, J. Sąlygaitė teigia, kad Lietuvos politikai vis dar mažai viešai kalba apie tai, jog šią situaciją galima būtų išnaudoti pragmatiškiems mainams.

„Vis dėlto pats šių diskusijų sugrįžimas tapo aiškiu ženklu, kad metai buvo pažymėti ne tik vertybinių principų deklaravimu, bet ir augančiu suvokimu, jog artimiausiu metu gali tekti rinktis tarp konkuruojančių interesų dėl pasikeitusios JAV administracijos ir laikysenos“, – sako žurnalistė.

Rekordiniai skaičiai

Reaguodami į Rusijos grėsmę, šalies vadovai šių metų pradžioje sutarė artimiausius penkerius metus gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šis sprendimas lėmė, kad jau kitų metų asignavimai krašto apsaugai pasieks 5,38 proc. ekonomikos dydžio.

„TV3 žinių“ reporteris Mindaugas Vasiliauskas sako, kad taip valdantieji socialdemokratai ne tik nustebino, bet ir savotiškai pažemino dešiniuosius, kurie apie tokio dydžio skaičius gynybai neleisdavo sau net garsiai pasvajoti, nors visuomet save reklamavo kaip vienintelius, kurie rimtai rūpinasi krašto apsauga.

„Socialdemokratai išmušė šį argumentą iš dešiniųjų rankų ir parodė atsakingą požiūrį į pasaulyje vykstančius geopolitinius lūžius“, – sako M. Vasiliauskas.

„LNK žinių“ žurnalistas Gedas Salyga tvirtina, kad gynybos finansavimo augimas svarbus ir kariuomenės stiprinimui, ir politiškai parodant, jog krašto apsauga išlieka nediskutuotinas prioritetas tarp skirtingų partijų.

„15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad rekordinis krašto apsaugos biudžetas yra geras sprendimas, o dabar svarbu tinkamai panaudoti šias lėšas.

Pasak naujienų portalo „Delfi“ Verslo redaktorės Viktorijos Chockevičiūtės, jau priimant biudžetą iš valdančiųjų buvo girdėti, kad 1,5 proc. BVP iš asignavimų gynybai gali būti panaudoti dvigubos paskirties objektams – tai yra keliams, tiltams, pastatams.

„Tad ar tikrai rekordinis biudžetas gynybai bus panaudotas būtent gynybos reikmėms, ar visa tai bus popieriniai pažadai – dar matysime kitąmet“, – sako ji.

Socdemų problemų virtinė

Vasarą Lietuvos žiniasklaida praleido kapstydamasi po tuometinio premjero Gintauto Palucko praeitį, o liepos pradžioje ministras pirmininkas pranešė apie atsistatydinimą.

Jį premjero poste pakeitė socialdemokratė Inga Ruginienė.

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiojo redaktoriaus Augusto Stankevičiaus, jei ne lemtinga žinutė socdemui Eugenijui Sabučiui apie jam gresiančius įtarimus „čekiukų“ byloje, šiuo metu Vyriausybei greičiausiai vadovautų būtent jis, o ne I. Ruginienė.

Pasak jo, mažai politinės patirties turinčiai socialdemokratei iš karto teko eilė iššūkių: naujojo kultūros ministro paieškos, konfliktas su krašto apsaugos ministre dėl gynybos biudžeto, kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos, kultūrininkų, o vėliau ir žurnalistų protestai.

„Negana to, jos vieša pozicija ne visuomet sutampa su partijos senbuvių. O tai – savotiška iliustracija, jog didžiausioje partijoje Lietuvoje nėra aiškaus lyderio ir dominuoja daugiavaldystė. O dar jei tikėtume politiniais užkulisiais, svarbia figūra išlieka ir pats G. Paluckas. Tad natūraliai kyla klausimas, ar įvyko reali, ar tik vizuali premjerų kaita“, – teigia A. Stankevičius.

Pasak naujienų portalo „Lrytas“ direktoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno, 2025-ieji išsiskyrė skandalų Lietuvos vidaus politikoje gausa.

„Daugiausia mandatų turinti Lietuvos socialdemokratų partija patiria vieną sukrėtimą po kito ir nesiliaujantys skandalai rodo, kad ši partija neturi vidinių resursų – nei intelektinių, nei politinės valios, nei tiesiog žmogiškos drąsos – persikrauti ir pradėti eiti bent kažkiek politiškai ir vertybiškai logiška kryptimi“, – sako T. Mikalajūnas.

Pasak jo, šios kadencijos Seimas ir abi Vyriausybės yra patys prasčiausi kokybine prasme per nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istoriją.

„Ši valdžia tiesiog inertiškai pasmerkta skandalams, vidiniams nesutarimams, destrukcijai ir politiniam susinaikinimui. Tai labai pavojinga mūsų šaliai, kuri ypatingai pastaruoju metu susiduria ir ateityje susidurs su hibridinėmis atakomis“, – teigia „Lrytas“ vadovas.

Kultūrininkų protestas – platesnis reiškinys

Lietuva ir kitos Baltijos šalys elektros tinklais su Vakarų Europa susijungė po daugiau nei dešimtmetį trukusių pastangų ir milijardinių investicijų.

„Delfi“ politikos aktualijų redaktorė Dainora Pankūnė sako, kad tai buvo vienas svarbiausių strateginių žingsnių nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.

Tuo metu kultūrininkų protestas kilo rudenį, kai valdantieji sutarė „Nemuno aušrai“ perleisti kultūros ministro kėdę, kurią užėmė Ignotas Adomavičius.

Politikas pareigose išdirbo savaitę, o ilgainiui ministerijos kontrolę susigrąžino socialdemokratai.

D. Pankūnė sako, kad kultūrininkų protestas tapo ne tik kova dėl asmenybių ministerijų postuose, bet ir platesniu klausimu, kaip valstybė vertina savo kultūrinius pagrindus.

„15min“ aktualijų redaktorius Raimundas Celencevičius teigia, kad protestas atskleidė, jog Lietuvoje nepastebimai susiformavo naujas reiškinys.

„Susibūrė didelė visuomenės grupė, kuri, nepaisant politinių pažiūrų, nors šiuo atveju jos tikriausiai artimesnės opozicinėms partijos nei valdantiesiems, jau ne vienkartiniais protestais, o nuosekliu ir besiplečiančiu veikimu spaudžia politikus laikytis standartų, nenuleisti profesionalumo kartelės ir neleidžia jiems įgyvendinti dalies visuomenės palaikymo neturinčių sprendimų“, – sakė jis.

„Matome globalizacijos saulėlydį“

Pastangos pasiekti taiką Ukrainoje tęsėsi visus 2025-uosius, o juos vainikavo atsinaujinusios JAV administracijos pastangos pasiūlant 28 punktų planą.

Ukraina ir Rusija dėl jo vis dar derasi atskirai vykdydamos konsultacijas su JAV.

G. Salyga teigia, kad šios derybos yra šaltas dušas Europai.

„Ukraina gali stoti prieš spaudimą atsisakyti dalies žemių. Rusija gali likti nenubausta dėl karo ir neatsisakyti agresijos planų po trumpos pauzės. Europiečiai lieka su šūkiu „remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, bet karinius raumenis dar tik kurianti Europa lieka nustumta nuo iniciatyvų dėl Ukrainos“, – sako „LNK žinių“ reporteris.

T. Mikalajūnas irgi teigia, kad viduje nesusikordinavusi Europa nuolat priversta bėgti iš paskos JAV sprendimų, nors Vašingtonas nuo Europos strategiškai vis labiau tolsta.

„D. Trumpo dėmesys vis daugiau nukreiptas į šalies vidaus problemas, o Vakaruose chaosą matanti Rusija, akivaizdu, nesutiks su jokiais taikos pasiūlymais“, – tvirtina „Lryto“ vadovas.

JAV muitų politika, anot „15min“ vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio, perbraižo pasaulio politikos taisykles ir turės ilgalaikių pasekmių.

„Matome globalizacijos saulėlydį“, – sako jis.

Anot D. Pankūnės, JAV muitų politika tapo paskata valstybėms persvarstyti savo prekybos politiką ir įvertinti poreikį iš naujo įvertinti savo rinkų diversifikavimo strategijas. 

Pasak R. Celencevičiaus, pergalę prieš „Hamas“ Izraelis pasiekė įkvėptas sėkmės po trumpo konflikto su Iranu.

Anot „15min“ aktualijų redaktoriaus, pergalė pasiekta brutaliai, ilgoje ir kruvinoje kovoje, Izraeliui nesibodint nei daugybės civilių aukų, nei atakuoti kaimynes Libaną ir Siriją.

„Izraelis sulaukė daug kritikos ir pasmerkimo dėl didžiulių civilių palestiniečių aukų, tačiau pasiekė savo – „Hamas“ iš esmės kapituliavo. Todėl Artimuosiuose Rytuose gali prasidėti įdomūs pokyčiai“, – teigia R. Celencevičius.

Šiemet pavasarį mirus popiežiui Pranciškui, Romos katalikų bažnyčia išsirinko naują vadovą – Leoną XIV-ąjį.

Pasak BNS Užsienio naujienų skyriaus vyriausiosios redaktorės Rūtos Androšiūnaitės, pirmojo istorijoje amerikiečio išrinkimas pontifiku buvo gana netikėtas.

„Leonas XIV pirmaisiais darbo mėnesiais pademonstravo tam tikrą savo pirmtako politikos tąsą, jau įvyko pirmasis jo popiežiškasis užsienio vizitas į Turkiją ir Libaną, kuriame katalikų lyderis nešė vilties ir religinio sambūvio žinią“, – sako R. Androšiūnaitė.

Anot jos, 2026-aisiais stebėsime, kuria kryptimi eis pontifikas, Bažnyčią tebepersekiojant skandalams dėl vaikų išnaudojimo ar Vatikano finansų tvarkymo ir esant poreikiui reikšti savo moralinę nuomonę konfliktų krečiamame pasaulyje.