Didžioji zylė yra vienas dažniausių mūsų krašto paukščių. Kai kurių ornitologų duomenimis, jų Lietuvoje gali perėti nuo pusės iki milijono porų. Didžiosios zylės vaišinasi nesūdytais lašinukais.
Nuo lapkričio mėnesio lesyklėlėje saulėgrąžomis, arbūzų sėklomis, nesūdytais lašiniais maitinome zylutes, beje, nebe pirmus metus. Dominavo didžiosios, kurių Lietuvoje peri per pusę milijono porų ir didžiuma žiemoja, tačiau tarp kitų retesnių paukštelių pasitaikydavo mėlynųjų, kuoduotųjų, paprastųjų ir šiaurinių pilkųjų, ilgauodegių zylių.
Lesykloje apsilankydavo beveik visos Lietuvoje sutinkamos zylių rūšys, išskyrus miškinę juodąją ir pačią rečiausią žydrąją.
Vasarą matydavome vos vieną kitą zylutę, tačiau lapkričio mėnesį pastebėjome būrelį, rytais besisukiojantį sode. Tad pašalus, susiformavus sniego dangai, pradėjome maitinti. Ir taip iki šiol, kol galutinai nutirps sniegas, kurio mūsų gyvenamoje vietoje dar apstu.
Smagu stebėti didžiąsias zyles. Vikrios, skrenda plasnodamos, greitai keisdamos kryptį. Vikriai laipioja, ant žemės strikinėja šuoliukais, o nuo vasario rytais pralinksmina melodingomis giesmelėmis. Panašiai elgiasi ir Lietuvoje gausiai paplitusios mėlynosios zylės, kurias nuo didžiųjų iš tolėliau sunku atskirti. Tuo tarpu retesnes paprastąsias pilkąsias, ilgauodeges, kuoduotąsias galima lengvai supainioti su kitais iš miško atskrendančiais, žiemojančiais ar praskrendančiais paukšteliais.
Ši žiema zylėms buvo itin negailestinga. Daug sniego, paslėpusio maistą, jokių atodrėkių ir speiguotos sausio bei vasario naktys. Manome, kad padėjome joms sulaukti pavasario. Panašu, kad jos glaudėsi šalia augančioje vešlioje ir aukštoje tujų gyvatvorėje bei tankios eglės šakose, uoksuose, ūkinio pastato pastogėse, plyšiuose. Zylės, kad būtų šilčiau, naktį miega susiglaudusios po kelias. Pastebėjome, kad kelios zylutės apsigyveno varnėnų inkile ir iki šiol jame gyvena, kol iš ten išprašys sugrįžę varnėnai. Atšilus orams zylės jau pradeda žvalgytis vietų lizdeliams, tad pats laikas parūpinti joms inkilėlių. Inkilėliai joms nesudėtingi, paprasti, kuriuos galima patiems pagaminti arba nupirkti turguose, prekybos centruose. Pagrindiniai inkilo išmatavimai – 15×15 cm, apie 22 cm aukščio. Mėlynosioms zylėms landa turėtų būti 2,8–3 cm, didžiosioms – 3,2–3,5 cm. Inkiliuką reikėtų kelti 3–5 metrų aukštyje. Landa turėtų būti nukreipta į pietryčius ar rytus, kad vidus neperkaistų ir būtų apsaugotas nuo žvarbių vėjų. Prie landos nereikia laktelių, nes zylėms jos nereikalingos, tik palengvintų priėjimą katėms ir kiaunėms. Zylės turi savo teritorijas, tad inkilėlius reikėtų kelti ne arčiau kaip 20–30 metrų vieną nuo kito.
Dabar pats idealiausias metas kelti inkilėlius zylėms. Apsigyvenusios soduose, vasarą jos su kaupu atsilygins naikindamos sodo kenkėjus. Vos 11–16 gramų sveriantys paukšteliai deda 8–12 kiaušinėlių ir gali perėti du kartus. Kad išmaitintų mažylius, per dieną prireikia per šimto vabzdžių vikšrų. Tai rimta pagalba sodininkams ir daržininkams be chemijos ginantis nuo kenkėjų. Laikas kelti inkilus ir kitiems paukščiams.
Visada taip. Jas grįžę iškrapšto.
Ale Jonas Junevičius iš redaktorės pavaduotojo pasdarė ornitologu, vis rašo apie paukščius, stebi juos, maitina, fotografuoja. Ale ar bent kiek pinigų Jonas užsidirbs rašydamas apie paukščius ar dirba nachaliava?
Kiekviena ziema maitiname zylutes, Gruodio menesi mielai lankesi lesykleleje, taciu, prasidejus sausio salciams, dingo ir nebeatskrido. Kazin kodel?