Anykščių kūrybos ir dailės mokykla (Ladigos g. 3, Anykščiai) kviečia vaikus - mažus ir didelius- bei suaugusiuosius  mokytis meno subtilybių. Išsami informacija telefonu 8 381 52953 arba www.akdm.lt

Ar išvargino lietūs?

Dienos anekdotas

Draugų pokalbis:
– Kažkaip nesveikai atrodai. Kas nutiko?
– Pradėjau sveikai maitintis..

Komentaras

Pastebėjimas: „rengimus posėdžius taryba pasirinko vykdyti uždarus. Tačiau iki šio viešo pranešimo per portalo TV ataskaitų apie posėdyje svarstytus klausimus, siūlytus projektus finansavimui ar kitus aktualius visuomenei ir visuomenės kultūros vystymui konkrečios informacijos nebuvo nei iš savivaldybės atsakingų asmenų už informacijos viešą pateikimą nei tiesiogiai iš KT. Deja , taip pat prieš planuojamus posėdžius nėra viešų pakvietimų iš tarybos ar savivaldybės kultūros skyriaus pateikti piliečiams ar nevyriausybinėms organizacijoms savo pasiūlymus dėl posėdyje svarstomų ar svarstytinų temų, klausimų, pasiliekant išskirtinę galimybę svarstyti tik tarybos narių atstovaujamų organizacijų ar asmenų pasiūlymus."

Komentuoti
Nebūtų žurnalisto Antano Dilio (nuotraukoje – prie Antano Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus prieš daugiau kaip dešimtmetį), ko gero Lietuvoje nebūtų ir Fotografijos muziejaus.

Šiaulių senamiesčio centre, Vilniaus gatvėje, klesti iš Anykščių krašto kilusio fotomenininko, kolekcininko, muziejininko, 1960–1962 metais dirbusio „Anykštos“ pirmtako „Kolektyvinio darbo“ laikraščio fotokorespondentu, Antano Dilio 1973 metais įkurtas modernus Fotografijos muziejus. Lietuvos fotografai ir muziejininkai mūsų kraštietį laiko vos ne legendine asmenybe.
A. Dilys, sulaukęs garbaus amžiaus, dar dalyvauja muziejaus veikloje, muziejui dovanojo apie 50 000 negatyvų ir toliau dovanas ruošia. Muziejuje tapo tradicija sausio 1–ąją gimusio muziejaus įkūrėjo gimtadienio išvakarėse atidaryti jo fotografijų parodą. Tokia buvo surengta ir jo 85–mečio proga.

Originalus, modernus ir
nepakartojamas

1935 m. pastatytame modernistinės architektūros pastate įsikūręs Fotografijos muziejus, galima sakyti, pačiame brandume – jam 44–eri. Per ką tik pasibaigusią rekonstrukciją muziejui pristatytas ketvirtas aukštas, dėl funkcinių poreikių užmūrytos kai kurių langų angos, tačiau pastato architektūriniai sprendimai ir medžiagos išsaugojo jo prieškarinę išraišką, jis dera su aplinkiniais pagrindinės Šiaulių gatvės pastatais. Peržengus muziejaus slenkstį pasitinka senojo mūro atodangos ir vestibiulyje atidengtas tarpukario užrašas „APTIEKA“, ženklinantis ankstesniąją pastato funkciją. Bendrystės su vaistais tik tiek belikę, o restauruotose muziejaus interjero erdvėse viešpatauja fotografija. Pasak „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėjos Vilijos Ulinskytės - Balzienės, formuojant ekspozicijas ir kitas muziejaus erdves siekta maksimalaus atvirumo – net tarnybinių patalpų, kabinetų durys yra stiklinės, atviras pats muziejinio darbo procesas. „Interjere sukurtos atskiros neformalaus bendravimo erdvės, susitikimų vietos, pažintinės ir kūrybinės veiklos zonos, atviros muziejaus lankytojams, kuriose siūloma su fotografija susijęs prasmingas laisvalaikis: fotografijos leidinių skaitykla, edukacinis centras „Studija“ su fotolaboratorija, lauko stogo terasa“,- keliais sakiniais muziejų pristatė jau 17 metų jame dirbanti, o 10 paskutiniųjų metų - jo vedėja V. Ulinskytė - Balzienė.
Muziejaus bibliotekoje yra daugiau kaip 11 000 specialiųjų fotografijos leidinių, ji atvira visiems, besidomintiems fotografijos istorija, fotografijos menu ir fototechnika (beje, vokiečių kalba 1890 m išleistą knygą apie fotografiją muziejininkai pavartyti leidžia tik su pirštinėmis). Edukacinį centrą „Studija“ sudaro edukacinių programų patalpa, fotolaboratorija ir mažoji parodų ir vaizdo peržiūrų salė, kuri gali būti transformuojama į studiją.
Pristatytame ketvirtajame aukšte įrengta moderni pagrindinė muziejaus keičiamų fotografijos parodų salė, vadinama „Galerija“, o iš jos patenkama į netradicinę erdvę – atvirą stogo terasą. Ji labai tinkama originaliems lauko renginiams ar puodeliui kavos lauko kavinukėje. Nuo stogo atsiveria nuostabi Šiaulių miesto centro panorama, kurią galima įamžinti nuotraukoje arba užeiti į bokštelyje įrengtos „cameros obskuros“ vidų ir pamatyti tos pačios miesto panoramos vaizdą ant „camera obskura“ sienos.
Su muziejaus modernumu, išsamiu fotografijos pristatymu ir parodomis susipažinau lydimas nuziejininkės, ekspozicijų konsultantės Ievos Stočkutės, kuri pademonstravo su „Studijos“ vaikais atliekamus eksperimentus, pristatė šiemet studiją baigusiųjų parodą ir kitas ekspozicijas.

Gyvenimą pašventė fotografijai

Man, kaip anykštėnui fotografui, knietėjo kuo daugiau sužinoti apie muziejaus istoriją ir jo įkūrėją A. Dilį, kurio pavardė įamžinta muziejaus ekspozicijos pradžioje. Juk rašyti apie Fotografijos muziejų, vadinasi, rašyti ir apie jo įkūrėją, nes nebūtų jo, kažin ar kas nors kitas būtų užsikrovęs tokią titanišką naštą, įprasminusią šio iškilaus žmogaus būtį.
A. Dilys gimė 1932–ųjų sausio 1–ąją Storių kaime. Augo penkių vaikų šeimoje ir jo gyvenimas nelepino - jis dirbo ir mokėsi. Dirbdamas techniku melioratoriumi, 1957 m. baigė Anykščių darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Padirbėjęs keletą metų Anykščių rajono laikraščio fotokorespondentu, studijavo Maskvos (Rusija) centriniuose žurnalistikos namuose fotoreportažo meno specialybę ir 1963 m. buvo paskirtas ELTA korespondentu Šiauliuose, kur ir tebegyvena.
Jaunas, energija trykštantis, žinių ir patirties sukaupęs vyras tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu ir Šiauliuose įkūrė meninės fotografijos klubą. Tuomet pačiame pakilime buvo XX a. antroje pusėje susiformavusi lietuviškoji fotomeno mokykla, pripažinimo sulaukusi ne tik buvusioje Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje.
Štai tokio fotografijos profesionalų ir mėgėjų kūrybinio entuziazmo ir susitelkimo laikotarpiu kilo Fotografijos muziejaus idėja, kurią Šiaulių fotoklube su bendraminčiais subrandinęs ir ėmėsi įgyvendinti jaunas fotožurnalistas, Šiaulių fotoklubo vadovas, dabar – vienas tituluočiausių šalies fotografų, fotografijos parodų, konferencijų organizatorius, garsus filokartistas, daugybę apdovanojimų pelnęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys A. Dilys.


Žinia apie Fotografijos muziejaus kūrimą buvo akcentuota per Šiauliuose 1970 m. sausio 10 d. atidarytą respublikinę fotoklubų meninės fotografijos parodą. Idėją kaupti ir išsaugoti Lietuvos fotografijos paveldą ypač džiaugsmingai sutiko kolegos fotografai, žurnalistai, kurie ją platino visais įmanomais būdais. Muziejaus kūrimo užuomazgas palaikė 1969 m. susikūrusi LTSR fotografijos meno draugija, kurios vienu iš organizacinio komiteto narių vėlgi buvo ir A. Dilys.
Publikacijos apie būsimo muziejaus kūrimą pasirodė Amerikos lietuvių spaudoje, apie tai rašė pagrindinis SSRS fotografijos žurnalas „Sovetskoje foto“. Vėlgi, daugelio straipsnių, propaguojančių muziejaus kūrimą, agituojančių jam dovanoti eksponatus autorius buvo pats A. Dilys.
Šiaulių Aušros muziejaus archyvai byloja, kad 1973 m. visuomeniniais pagrindais veikusiame muziejuje, kurio vadovas buvo A. Dilys, jau buvo sukaupta 4 308 eksponatai. Muziejui daug vertybių sunešė patys fotografai, kūrinius besikuriančiam muziejui dovanojo jau pripažinti fotografijos meistrai Aleksandras Macijauskas, Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus, Liudas Ruikas, rygiečiai Gunaras Bindė, Egonas Spuris ir daugybė kitų. Pirmąjį fotoaparatą fotografijos technikos kolekcijai padovanojo šiaulietis fotografas Algirdas Musneckis, daugiausia dokumentų, straipsnių, senų fotografijų ir negatyvų perdavė Vilniaus universiteto dėstytojas, fotografijos istorikas Virgilijus Juodakis. Į muziejaus iniciatoriaus namus, kur laikinai glaudėsi būsima ekspozicija ir fondai, eksponatai plaukė paštu iš Lietuvos ir užsienio.
Buvo likęs vienintelis žingsnis – muziejui surasti patalpas ir pastovų finansavimą. Nediduką kambarį muziejaus reikmėms skyrė Šiaulių namų valdyba Nr. 2, o Šiaulių „Aušros“ istorijos ir etnografijos muziejus (dabar - Šiaulių „Aušros“ muziejus) užleido dvi sales Aušros alėjoje. Būtent jose 1973 m. gegužės 25 d. ir buvo atidaryta pirmoji visuomeninio Fotografijos meno draugijos Fotografijos muziejaus ekspozicija. Ši diena tapo Fotografijos muziejaus gimtadieniu.
Muziejaus ekspozicija buvo parengta skubant, vos per 10 dienų. Ją rengė pats A. Dilys, kuriam talkino dailininkė ir 3 – 4 fotografai iš Fotografijos meno draugijos. Pirmoje ekspozicijoje eksponuota apie 400 eksponatų Lietuvos fotografijos istorijos tema. Dalis eksponatų labai vertingi ir pristatomi vėlesnėse muziejaus ekspozicijose. Tai prieškario fotografų Juozo Daubaro iš Vabalininko, biržiečio Petro Ločerio darbai, Kauno studijinės fotografijos meistro Karlo Baulo paviljoninės kameros, prieškario Lietuvos fotografijos meistrų Aleksandro Jurašaičio, Jono Bulhako, Balio Buračo, Juozo Daubaro fotografijos bei pirmieji lietuviški fotografijos leidiniai, fotomėgėjų parodų katalogai, vertingi fotografijos reikmenys ir kt. Ekspoziciją per pirmuosius metus aplankė apie 10 000 žmonių iš Lietuvos ir užsienio.
Muziejus ne tik teikė metodinę pagalbą fotografijos klubams, būreliams, studentams, sukaupta medžiaga naudojosi mokslininkai, žurnalistai, fotomenininkai, bet ir tęsė prie muziejaus veikiančio pirmojo Lietuvoje Liaudies universiteto Foto, meno ir istorijos fakulteto veiklą. Paskaitas skaitė garsūs fotografai, fotografijos kritikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rygos, Maskvos, Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas). Muziejus palaikė ryšius su keliais šimtais mokslo įstaigų, redakcijų, fotoklubų, keitėsi informacija ir leidiniais su Stokholmo, Helsinkio, Drezdeno, Prahos, Paryžiaus, Turino, Tokijo ir kitais fotografijos muziejais, mokėsi iš jų.
Šiaulių miesto vadovai 1975 m. gegužės mėnesį muziejui suteikė patalpas, trečią aukštą, dabartinėje Fotografijos muziejaus vietoje „Aušros“ muziejuje, dar po metų pridėjo antrąjį aukštą (iš viso beveik 600 kv. m) ir šias patalpas perdavė valstybiniam Šiaulių „Aušros“ muziejui. Fotografijos muziejus tapo šio muziejaus fotografijos skyriumi, o jo vadovu paskirtas A. Dilys. Dar po ketverių metų gruodžio mėnesį buvo galutinai baigti muziejaus patalpų remonto darbai ir atšvęstos įkurtuvės, atidaryta nauja fotografijos istorijos ekspozicija (Autoriai - tuometinis Fotografijos skyriaus vedėjas Vaidotas Kisielis, muziejininkė Irena Ročytė, architektas Fridrikas Samukas), o naujojoje muziejaus parodų salėje atidaryta garsioji Romualdo Rakausko paroda „Žydėjimas“. Ekspozicijoje buvo rodoma 700 iš muziejaus fonduose registruotų 2000 eksponatų.
1977–aisiais muziejus kartu su LTSR fotografijos meno draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Vilniaus universiteto žurnalistikos katedra surengė dviejų dienų neregėto mąsto sąjunginį fotografijos meno festivalį. Fotografijos šventėje vykusi konferencija „Fotografija ir dabartis“ tapo tradicine, į jas aptarti fotografijos meno aktualijų rinkosi mokslininkai, fotografijos meistrai ir kritikai. Antrasis toks festivalis įvyko 1986 metais.

Padovanojo 50 000 negatyvų

Festivaliai, jaunimo mokymas, užsienio ir Lietuvos autorių fotografijos parodos, muziejaus eksponatų kaupimas visą laiką siejosi su A. Dilio ir jo bendražygių organizacine ir kūrybine veikla.
Sulaukęs garbaus amžiaus, jis nenutraukė ryšių su muziejumi, atrinko ir jam dovanojo 50 000 negatyvų. Beje, praeito amžiaus pabaigoje išpopuliarėjus dviračiams, A. Dilys fiksavo šį procesą ir jo iniciatyva buvo surengta respublikinė fotografijų paroda „Dvitratis - sportas, sveikata, transportas“. Per daugelį metų sukaupęs 2 800 negatyvų rinkinį dviračių tema, jį padovanojo „Aušros“ muziejui. A. Dilys su sūnumi Raimondu yra filokartininkai, renka atvirukų kolekcijas. Vėlgi 2000–aisiais jie muziejui padovanojo 60 000 atvirukų kolekciją, tačiau didžiąją meile anykštėnui išliko fotografija, kuriuos lobius jis kaupė visą gyvenimą, turėdamas vienintelį tikslą parodyti juos visiems.
Tokį pat tikslą turi ir jo prieš 44 metus įkurtas muziejus, kuriame dirba 10 savo darbą išmanančių ir jam atsidavusių žmonių. „Fotografijos muziejus turi sukaupęs 150 000 vertybių, iš kurių 50 000 sudaro jo įkūrėjo dovanoti negatyvai, - minėjo V. Ulinskytė - Balzienė. – Siekiame įgyvendinti atviro, gyvo nuolat atsinaujinančio dinamiško ir aktualaus muziejaus viziją, muziejaus į kurį norėtųsi sugrįžti vėl ir vėl“, - sakė atsisveikindama vedėja.

 

Fotografijos muziejus
Vilnias g. 140, LT 76296, Šiauliai.
Tel:. (8-41) 524396. foto@ausros muziejus.lt. www.fotomuziejus.lt

Muziejus dirba antradienį, ketvirtaduienį ir penktadienį nuo 10 iki 18val., trečiadienį nuo 10 iki 19 val. ir šeštadienį
bei sekmadienį nuo 11 iki 17 val.

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta