Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Dienos anekdotas

Vienintelis gydytojas, kuris mano, kad esate visiškai sveikas, dirba kariniame komisariate.

Komentaras

Pirma:„Šilumos kainos tegul sumažina. Anykštėno kortelė, nuolaidos viešajam transportui, nemokamas transportas mieste, iki didžiųjų miestų ar miestelių, iki Kavarsko, Svėdasų, Troškūnų, 50 procentų į kitas vietas. Nuolaidos maitynimo įstaigos, renginiai, Velnio akmuo ar Purpurinis vakaras, kad nereikėtu pažymos apie gyvenamąją vietą."

Skaityti komentarus (2)

 

Praėję metai Lietuvos kreditavimo rinkai buvo išties išskirtiniai. Dar 2015 metais seimo priimtas įstatymas dėl naujų atsakingo skolinimosi gairių įsigaliojo 2016 Vasario 1 diena. Būtent nuo šios dienos smulkieji kreditoriai savo verslo istoriją skirsto į dvi dalis - iki ir po. Pagrindiniai pasikeitimai buvo du - sumažintos maksimalios palūkanų lubos bei įpareigota itin nuosekliai patikrinti kiekvieno besikreipiančio asmens mokumą.

 

 

Paskolų palyginimo svetainės Paskolins.lt aststovų teigimu, žmonių susidomėjimas smulkiosiomis paskolomis išliko ganėtinai aukštas. Nepaisant to, realiai išduodamų kreditų sumažėjo itin ženkliai. Tokius teiginius patvirtina ir Lietuvos banko (LB) atstovai. LB turimais duomenimis smulkiausių kreditų (iki 200 eurų) išdavimas sumažėjo net 71%.

 

Tokiais pasikeitimais patenkinti toli gražu ne visi vartotojai. Tai atspindi ir www.kreditus.lt atlikta lankytojų apklausa, kurioje net du trečdaliai (66.7%) nurodė, kad nepritaria sugriežtintai kreditų išdavimo tvarkai. Savo ruožtu beveik kas ketvirtas (24.8%) apklaustasis pritarė naujajai tvarkai.

 

Kas pasikeitė?

 

Naujame įstatyme buvo numatyti trys pagrindiniai punktai, kuriais ir buvo siekiama apriboti kreditų prieinamumą:

 

  1. a)Sumažinta maksimali palūkanų norma;
  2. b)Suteiktas 48 valandų persigalvojimo laikotarpis;
  3. c)Įpareigota tikrinti klientų mokumą.

 

Iki 2016 metų maksimali metinė palūkanų norma buvo 200%. Šis skaičius ne kartą buvo minimas kaip itin didelis ir ne vienas politikas itin griežtai pasisakė dėl griežtesnio maksimalios palūkanų normos ribojimo. Įdomus faktas tas, kad LB pateiktoje ataskaitoje matyti, jog bendrovės retai kada piktnaudžiaudavo padėtimi ir taikydavo maksimalią palūkanų normą. Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė palūkanų norma buvo tik šiek tiek didenė nei 100%. Tai rodo, kad skolinama buvo beveik dvigubai pigiau nei leistina įstatymo. Neabejotinai tai buvo įtakota itin didelės konkurencijos smulkiųjų paskolų rinkoje.

 

Šiuo metu maksimali palūkanų norma yra 75% per metus. Lietuvos banko ataskaitoje už trečią 2016 metų ketvirti matyti, kad ir dabar kreditoriai dažniausiai taiko mažesnes palūkanų normas - vidutiniškai 65% per metus.

 

Papildomi saugikliai

 

Tuo atveju, jeigu žmogus persigalvotų ir nutartų paskolą grąžinti anksčiau - buvo įvestas vadinamasis atšalimo laikotarpis. Įstatymas dabar numato, kad per dvi paras galima persigalvoti ir grąžinti paimtą greitąją paskolą, nemokant už tai jokių papildomų mokesčių. Taip pat yra apribotas ir kreditų išdavimas savaitgaliai bei naktimis.

 

Mokumo tikrinimas tapo privalomas

 

Seniau teisės aktai nurodė, kad kreditingumo tikrinimas yra reikalingas tik tuo atveju, jei kyla įtarimų dėl klientų pateiktos informacijos tikrumo. Pasitikėdamos klientų pateikiamais duomenimis apie gaunamas pajamas, o gal sąmoningai piktnaudžiaudamos esama padėtimi, dalis bendrovių papildomai kreditingumo netikrindavo. Tokiu būdų susiklostė itin grėsminga situacija, kuomet kreditai buvo suteikiami asmenims, kurie neturėdavo jokių galimybių juos grąžinti.

 

Viešojoje erdvėje nuskambėjo ne viena istorija apie tai, kaip niekur nedirbantys žmonės gaudavo didžiulius kreditus. Vieniems kreditams grąžinti imdavo kitus ir taip įklimpdavo į skolas, kad likdavo ir be pajamų, ir be būsto. Žinoma dažniausiai būdavo nutylima, kad tokie asmenys patys sąmoningai meluodavo kreditoriams, siekdami gauti paskolas, bet tai jau kita medalio pusė.

 

Nuo šiol visi besikreipiantys asmenys yra tikrinami ne tik dėl gaunamų pajamų, bet ir dėl turimų įsipareigojimų. Lietuvoje jau ne vieni metai veikia asmens kredito istoriją kaupianti sistema, kurioje kreditoriai gali matyti, ar dėl kredito besikreipiantis žmogus turi kokių nors finansinių įsipareigojimų. Minėtoje sistemoje taip pat galima sužinoti, ar yra/buvo kokių nors pradelstų mokėjimų, neįvykdytų finansinių įsipareigojimų.

 Apibendrinant galima drąsiai teikti, kad šiuo metu gauti kreditą yra kur kas sunkiau nei prieš metus. Kita vertus, labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės bei neatsakingai finansus tvarkantys asmenys yra apsaugoti patys nuo savęs.

Užs. nr.56