Naujienos

Erkinis encefalitas  (toliau – EE) – viena iš labiausiai paplitusių erkių platinamų ligų Europoje. Tai – sunki liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir pasireiškianti ilgalaikėmis neurologinėmis komplikacijomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Utenos departamento Anykščių skyrius duomenis praeitais 2019 m. Anykščių rajone užregistruota 10 EE atvejų. Daugiausiai susirgimų EE per pastarųjų 10 metų laikotarpį užregistruota 2012 m. – 23 atvejai ir 2009 m. – 16 atvejų. Mažiausiai sergančiųjų EE užregistruota 2017 ir 2018 m. – po 3 atvejus.

 Erkės įsisiurbimas nejuntamas

EE žmogus suserga įkandus užsikrėtusiai erkei. Ligos sukėlėją per seiles perduoda įsisiurbusi erkė dažniausiai pirmosiomis įsisiurbimo minutėmis. Kadangi erkė įsisiurbia neskausmingai, beveik pusė susirgusiųjų EE teigia, kad erkės nepastebėjo. Ypač sunku pastebėti jaunas erkes (nimfas), nes jos beveik keturis kartus mažesnės už suaugusiais ir aptikti jas ant savo kūno yra itin sudėtinga.

Moterys erkiniu encefalitu serga dažniau

Erkiniu encefalitu Lietuvoje dažniau serga vyrai nei moterys. Analizuojant Anykščių rajono sergamumo duomenis (2009-2019 m.) pagal lytį ir gyvenamąją vietą, pastebima, kad mūsų rajone EE dažniau serga kaime gyvenančios moterys. Didžiausias sergamumas registruojamas 45-54 metų amžiaus grupėje, daugiausiai EE atvejų užregistruojama birželio-rugsėjo mėnesiais. Analizuojant sergamumą EE pagal profesiją ar užsiėmimą, pastebima, kad Anykščių rajone, kaip ir Lietuvoje, didžiąją sergančiųjų dalį sudaro bedarbiai ir pensinio amžiaus asmenys. EE kaime gyvenantys asmenys serga daugiau kaip dvigubai dažniau nei mieste ir sudaro 71 proc. sirgusiųjų. Tai būtų galima paaiškinti dažnesniu kaimo gyventojų lankymusi miškuose, daugelis kaimų ar sodybų yra įsikūrusios šalia miškų ar miškingų vietovių, todėl kaimo gyventojai turi dažnesnį sąlytį su erkėmis, mažiau saugosi jų įsisiurbimo, maistui vartoja savo ūkiuose auginamų gyvulių pieną prieš tai jo termiškai neapruošdami.  Dažniausiai užsikrečiama gyvenamojoje aplinkoje – kiemuose, ganyklose, prie tvenkinių, ežerų ir kt.

Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai

NVSC Utenos departamento Anykščių skyrius informuoja, kad vienintelė veiksminga specifinė EE profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kad užtektų laiko imunitetui susidaryti iki erkių sezono pradžios. Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pasiskiepyti nuo EE.
    Pastebima, kad paskiepytų asmenų skaičius ir sergamumo EE rodiklis tarpusavyje koreliuoja: kuo daugiau asmenų yra paskiepijama EE vakcina, tuo mažesnis sergamumo EE rodiklis 10 000 gyventojų. Anykščių rajone, kaip ir Lietuvoje, tik nedidelė gyventojų dalis yra paskiepijama, o sergamumo mažėjimo tendencijų galima tikėtis, jeigu būtų paskiepyta ne mažiau kaip 75 proc. populiacijos. Skiepijimą tikslingiausia būtų pradėti nuo rizikos grupių skiepijimo, pirmiausia rekomenduojama skiepyti vyresnio amžiaus suaugusius asmenis.

Skiepijimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta

Įvertinus riziką užsikrėsti minėta liga, galima pasirinkti įprastinę skiepijimo schemą arba pagreitintą skiepijimo schemą.
Įprastinės skiepijimo schemos atveju po pirmosios vakcinos dozės, antroji dozė įskiepijama 1-3 mėn. intervalu. Trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų santraukoje.
        Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Praėjus 14 dienų po pirmosios dozės įskiepijama antroji dozė, toliau skiepijama pagal vakcinos gamintojo charakteristikas ir rekomendacijas.
        Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą).  Kol kas nėra atlikta tyrimų apie EE vakcinos sąveiką su kitomis vakcinomis. Reikalinga laikytis nustatytų intervalų tarp skiepijimų EE vakcina ir kitomis inaktyvuotomis ar gyvomis vakcinomis. Skiepijant tuo pat metu, skirtingos vakcinos  turėtų būti suleidžiamos į skirtingas kūno vietas.
        
        Darbuotojai, rizikuojantys užsikrėsti EE, skiepijami darbdavio lėšomis
        

Kadangi Lietuva patenka į endeminę EE zoną, skiepytis rekomenduojama visiems. Tačiau labiausiai siūlome pasiskiepyti tiems gyventojams, kurie daug laiko praleidžia gamtoje ar miške.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, asmenys, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje ir galimas erkių įsisiurbimas, yra skiepijami darbdavio lėšomis. Visiems kitiems, norintiems pasiskiepyti EE vakcina, reikia susimokėti patiems. Dėl skiepijimosi reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

        Riziką susirgti mažina ir nemedicininės profilaktikos priemonės
        

Siekiant apsisaugoti nuo erkių, labai svarbios ir kitos bendrosios profilaktikos priemonės, todėl patariama:
-    einant į mišką apsirengti šviesiais drabužiais, nes ant jų geriau matosi ropojančios erkės;
-    galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą;
-    mūvėti ilgas kelnes, sukištas į kojines ar batus;
-    vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai užsisegtų ar gerai priglustų prie riešo;
-    naudoti erkes atbaidančius repelentus;
-    grįžus į namus atidžiai apsižiūrėti savo kūną, nusiprausti po dušu;
-    gerai išsišukuoti plaukus;
-    EE sezono metu vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.