Ar ruošdamiesi antrajai koronaviruso bangai kaupiate maisto atsargas?/

Dienos anekdotas

Koks yra tikras mandagumas?
Tai toks mandagumas, kai užlipęs ant skruzdėlyno, atsiprašai kiekvienos skruzdėlės!

Komentaras

Miestietis:„Gal miesto žmonėms gyventi lengviau? Bet apie juos visi tyli. O ūkininkai dėmesio centre. Pakanka jiems visokių lengvatų, išmokų, kompensacijų. Niekas nepersidirba, išgyvena, tvarkosi. Tik dejuotii moka. Jei taip sunku žemės ūkyje, tai ko ten lindot? Niekas jėga neprivertė tapti ūkininkais."

Skaityti komentarus (3)
2017-ųjų vasarą garbingo 80-mečio sulaukęs Vytautas Rimša Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje, prisimindamas savo vaikystę, atsisėdo į seną mokyklinį suolą. Šalia jo- doc., dr. Juozas Lapienis.


Svėdasiškis mokslininkas, bibliotekininkas-bibliografas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės narys, ilgametis Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas Romualdas Vytautas Rimša (1937-2019) yra išleidęs knygų, mokslinės tematikos leidinių, paskelbęs šimtus straipsnių, palikęs ryškius pėdsakus bibliotekininkystės ir bibliografijos mokslo puoselėjime, žurnalistikoje, kraštotyroje bei kitose srityse.
Vytautas (taip gyvenime jį vadino artimieji, draugai, kolegos, taip jis pats pasirašinėjo ant savo knygų ) planavo išleisti autobiografinio pobūdžio knygą. Surinkęs nemažai savo ir kolegų straipsnių, sudarė išsamią savo darbų bibliografiją, kaupė fotografijas. Deja, įgyvendinti šio sumanymo nespėjo: praėjusių metų sausio 28-ąją nutrūko jo gyvenimo styga...

 

Svajonėms buvo lemta išsipildyti...

Tačiau jau šį pavasarį solidi, kone 300 puslapių, gražiai iliustruota, įrišta kietais viršeliais Romualdo Vytauto Rimšos knyga „Ėjau savo gyvenimo taku“ pasiekė skaitytojus. Kad šviesios atminties Vytauto svajonė tapo „kūnu“, kad kūrybinis palikimas virto knyga, pirmiausia reikėtų padėkoti jo artimiausiems žmonėms: žmonai medikei Janinai, sūnums - matematinio modeliavimo magistrui Juozui ir programų sistemų magistrui Gediminui.
Į pagalbą atėjo artimiausi velionio bičiuliai. Tai ir Vytauto studijų draugas, rašytojas Laimonas Inis, tapęs knygos redaktoriumi, buvęs kolega, pedagogas, istorikas, žurnalistas doc., dr. Jonas Dautaras (knygos sudarytojas ir bendraautoris) ir kiti. Finansine našta su Rimšų šeima pasidalijo knygos leidybą parėmęs svėdasiškis verslininkas, UAB „Alauša“ vadovas Algimantas Čaplinskas. Šią straipsnių, laiškų, bibliografijos rinktinę, kuri labai brangi, artima Romualdo Vytauto Rimšos artimiesiems, visiems jį pažinusiems žmonėms ir kuri bus tikrai naudinga studentams – būsimiesiems bibliotekininkams, mokslinėms ir viešosioms bibliotekoms, istorikams, kraštotyrininkams, išleido 300 egzempliorių tiražu vilniškė UAB „Ciklonas“.   

Dedikuota autoriaus atminimui

Kaip ir pridera, vos atsivertęs pirmuosius lapus, išvysti dedikaciją : „Knyga skiriama šviesiam Romualdo Vytauto Rimšos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės nario, atminimui“. Pratarmėje knygos sudarytojas ir bendrautoris doc., dr. Jonas Dautaras dėkingumo žodžius išsako visiems žmonėms, prisidėjusiems prie šio leidinio parengimo bei išleidimo, taip pat pristato visus šešis knygos skyrius. Pasirodo, knygos sudarytojas ir redaktorius, rengdami knygą spaudai, atsižvelgė į R.V. Rimšos sudarytą knygos struktūrą, suformuluotus skyrių pavadinimus, numatomas iliustracijas. Tiesa, straipsnių autorius jų buvo surinkęs kur kas daugiau, tad teko atrinkti svarbiausius.
Pirmajame skyriuje „Gyvenimas ir socialinė raiška“ pristatoma bendra Vytauto Rimšos gyvenimo ir veiklos apžvalga, atskleidžiama darbinė, kūrybinė, mokslinė veikla bei jos kryptys, išryškinami mokslininko atlikti tyrimai, apžvelgiami parašyti, sudaryti bei redaguoti leidiniai. Būtent šiame skyriuje jis pripažįstamas kaip bibliotekininkystės mokslinių tyrimų mokyklos kūrėjas. Per 40 metų, dirbdamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Mokslinių tyrimų skyriaus vedėju, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams bei kituose ne mažiau atsakingo darbo baruose, jis rūpinosi bibliotekų darbo  mokslinio organizavimo, norminimo ir vadybos, darbo procesų standartizavimo, naujovių aiškinimo ir diegimo, darbuotojų profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, gyventojų skaitybos būklės ir skaitybos tyrimų metodologijos ir metodikos, skaitymo sociologijos ir psichologijos panaudojimo, įvairaus lygio bibliotekininkystės tyrimo darbų koordinavimo ir pan.  Ne mažiau įdomūs, įsimintini, reikalingi bei  naudingi ir kiti knygos skyriai: „Apie Romualdo Vytauto Rimšos leidinius“, „Iš spaudos ir laiškų apie Romualdo Vytauto Rimšos leidinius“, „Gyvenimo ir veiklos akimirkos nuotraukose“, „R.V. Rimšos leidinių bibliografija(1970-2014).“ Pavyzdžiui, iš pastarojo skyriaus duomenų aiškėja, kad  veiklusis mūsų kraštietis pats asmeniškai ar su bendraautoriais parašė ir išleido, redagavo, sudarė  arti keturių dešimčių knygų ir brošiūrų. Knygoje pateikiamos ir Vytautui Rimšai įteiktų apdovanojimų, padėkų, diplomų kopijos. O skyriuje „In memoriam: Romualdas Vytautas Rimša“ publikuojami bendradarbių, artimųjų ir bičiulių prisiminimai.

Ištikimybė gimtajam kraštui

Antrajame knygos skyriuje „Romualdo Vytauto Rimšos publikacijos apie gimtinę ir kraštiečius“ išspausdinta dvylika straipsnių, skirtų Svėdasų ir Anykščių bibliotekoms, rašytojo Stepo Zobarsko jubiliejui, Vilniaus anykštėnų sambūrio, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ veiklai. Tai tik dalelė iš  gausybės šio autoriaus publicistikos darbų. Skaitant knygą išryškėja daug Vytauto sąsajų su Tėviške.
Gimęs ir augęs Sausalaukės kaime netoli Svėdasų, vaikystę praleidęs prie gražuolio Alaušo ežero, Romualdas Vytautas Rimša visą gyvenimą liko ištikimas gimtinei. Likimas lėmė jam gyventi kitur, dirbti atsakingiausius darbus, jo veiklos barai buvo labai svarbūs, reikšmingi ir atimantys daug brangaus laiko. Tačiau mokslininkas visuomet surasdavo laiko ir galimybių nuolat apsilankyti Svėdasų krašte. Be energingojo Vytauto buvo tiesiog neįsivaizduojami žymių kraštiečių jubiliejų minėjimai Svėdasuose, miestelio šventės, garsiosios „Vaižgantinės“ lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, renginiai Kunigiškių I kaime veikiančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje ir kt. Savo įspūdžiais, apybraižomis, reportažais, foto nuotraukomis iš renginių jis mielai dalijosi su įvairių leidinių skaitytojais. Vytautas  kartu su bendraminčiais įsteigė Svėdasiškių draugiją „Alaušas“ ir ilgą laiką buvo šios organizacijos tarybos nariu, atsakingu už mokslinę veiklą. 2012 metais R.V.Rimša išleido didelės apimties knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“, kurią svėdasiškiai laiko  lygiaverte  enciklopedijai. Beveik visų tekstų autorius, knygos sudarytojas ir mokslinis redaktorius buvo būtent Vytautas Rimša. Savo begalinę meilę Svėdasams ir svėdasiškiams jis išsakė ir  šios knygos prologe: „Skiriu visiems visiems, mieliems Svėdasų krašto žmonėms – ir tiems, su kuriais vaikystės ir paauglystės metais teko žaisti, bėgioti, kaimynystėje gyventi ar mokytis, ir tiems, su kuriais ne kartą teko susitikti, bendrauti ir spręsti  kasdienius gyvenimo ar darbo klausimus, ir tiems, kurių neteko pažinti, bet žinau, kad jie taip pat yra šio nuostabaus, nepakartojamo ir itin man brangaus Vaižganto krašto dori žmonės...“ Jis buvo ir kitos, ne mažiau svarbios kraštui knygos – „Svėdasiškių draugija „Alaušas“: ištakos, istorija, veikla 2007-2012 m.“, išleistos 2013 metais, sudarytojas, bendraautoris ir redaktorius. Bendradarbiaujant su Anykščių kraštotyrininkais parengto leidinio „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinis žodynas“ (2016 m.) pirmosios dalies „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ redaktorius taip pat buvo V. Rimša. O kas negirdėjo jo skaitomų pranešimų mokslinėse konferencijose, minėjimuose, naujų knygų pristatymuose, literatūrinėse popietėse Svėdasuose ar Anykščiuose? Jis visuomet buvo kviečiamas, laukiamas, gerbiamas, mylimas...
Knygoje minimas faktas ir apie  dviejų svėdasiškių - Stasio Gavėnavičiaus ir Vytauto Rimšos -  iniciatyvą: 2016 metų liepą buvo pradėtas leisti laikraštis „Svėdasų varpas“. Kartą per mėnesį išeinantis spalvotas, labai informatyvus  leidinys leidžiamas visuomeniniais pagrindais, jis iki šiol pasiekia skaitytojus. Iki pat gyvenimo pabaigos R.V. Rimša buvo šio laikraščio leidėjas ir pagrindinis rašinių autorius. Kaip knygoje spausdinamuose prisiminimuose pasakoja svėdasiškis mokslininkas dr., doc. Juozas Lapienis, 2019 metų sausio 27 dieną Vytautas išsiuntinėjo elektroniniu paštu daugeliui pažįstamų, draugų ką tik išleistą naujausią „Svėdasų varpas“ laikraštį, o jau 28-osios dienos rytą atskriejo liūdna žinia, jog jis staiga mirė...   

Šviesūs prisiminimai, gili pagarba

„Vytautas turėjo tvirtą nuomonę, laikėsi jos, savo dalykinėmis ir asmeninėmis savybėmis užsitarnavo visų, jį pažinusių, pagarbą. Reiklus sau ir kitiems, griežtas, bet teisingas kolektyvui, darbuotojams, rodė teigiamą pavyzdį ir jaunesniems kolegoms. Niekada nestokojo optimizmo, energijos, dėmesio kitiems – tokį mes jį pažinome, toks jis ir išliks mūsų prisiminimuose“,– knygoje dalijasi mintimis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos  darbuotoja Daiva Martinkutė. „Daug metų teko bendrauti darbe ir kitoje kultūrinėje veikloje – visada iškyla jo - šviesaus, kultūringo ir be galo darbštaus žmogaus, per anksti į amžinybę išėjusio kolegos - paveikslas...“– prisimnena Nijolė Kemeklytė. Kolega Vytautas Gocentas Vytautui Rimšai skiria tokius žodžius: „Jis – aukštaitis iš Svėdasų krašto. Kur Vaižganto pėdos įmintos amžiams. Kaip ir Rašytojas, – Romualdas Vytautas Rimša krašto žmonių ir papročių, tradicijų mylėtojas. Rūpestingas ir nuoseklus...“ „Nebuvo nė vieno renginio Svėdasuose, Anykščiuose ar  Vilniuje, anykštėnų, svėdasiškių susibūrimų, kur jis nebūtų aktyviai dalyvavęs, neaprašęs periodinėje spaudoje. Visur jo buvo pilna... Deja, deja. Netekome niekad nepailstančio, trykštančio neišsenkančia energija, pilno kūrybinių sumanymų mūsų Vytauto...“, – rašo prisiminimuose doc., dr. Juozas Lapienis.
Apie žmogų, „ėjusį savo gyvenimo taku“, gausybę prasmingų atsiliepimų, straipsnių, laiškų galima surasti ir bibliografijos knygoje, skirtoje šviesiam Romualdo Vytauto Rimšos atminimui. Ir jis to vertas. Nes apie tai akivaizdžiai liudija atlikti darbai, pasiektos aukštumos, įveiktos gyvenimo kryžkelės.

Vytautas BAGDONAS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta