Ar ruošdamiesi antrajai koronaviruso bangai kaupiate maisto atsargas?/

Dienos anekdotas

Koks yra tikras mandagumas?
Tai toks mandagumas, kai užlipęs ant skruzdėlyno, atsiprašai kiekvienos skruzdėlės!

Komentaras

Miestietis:„Gal miesto žmonėms gyventi lengviau? Bet apie juos visi tyli. O ūkininkai dėmesio centre. Pakanka jiems visokių lengvatų, išmokų, kompensacijų. Niekas nepersidirba, išgyvena, tvarkosi. Tik dejuotii moka. Jei taip sunku žemės ūkyje, tai ko ten lindot? Niekas jėga neprivertė tapti ūkininkais."

Skaityti komentarus (3)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis šiemet Lietuvos vandens telkiniuose jau nuskendo 81 žmogus, tarp jų – trys vaikai, dar vienuolika žmonių buvo išgelbėti beskęstantys.  Anykščių rajone šiais metais kol kas nenuskendo nei vienas žmogus.

Praeitais metais mūsų rajone nuskendo 3 asmenys iš jų 2 žvejai kurie žuvo apvirtus jų valtims ir vienas asmuo nuskendo besimaudydamas tvenkinyje. Žmonės daugiausiai skęsta liepos ir rugpjūčio mėnesiais dažnai šios nelaimės įvyksta besimaudant.  Primename gyventojams, kaip saugiai elgtis prie vandens bei vandenyje, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių.
KADA NEGALIMA MAUDYTIS?
• jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote) ar blogai jaučiatės;
• jeigu esate perkaitęs;
• jeigu vandens temperatūra mažesnė nei 14 C;
• vakare, kai tamsu;
• ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu.
• jeigu artėja audra su perkūnija.

 

KAIP SAUGIAI ELGTIS VANDENYJE?
Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. Skęsta ir mokantys plaukti žmonės, todėl svarbu žinoti kaip saugiai elgtis vandenyje.
• Neeikite maudytis vienas! Vandenyje gali sutrikti sveikata, galite įsipainioti į žoles ar nuskendusį tinklą, gali ištikti mėšlungis ar nutikti kas nors netikėto. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
• Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei mūsų kūno temperatūra, taigi sušalti yra lengva. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai – drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
• Šokite į vandenį tik žinomose vietose. Šokti į vandenį galima vietose, kuriose gylis yra bent 3 metrai, tačiau negalima šokti nuo labai aukštų vietų : iš medžio, nuo tilto ir pan. Šokdami į vandenį, saugokite galvą! Šokdami stačia galva į vandenį, ištieskite rankas į priekį, kitaip galite galva trenktis į dugną, gali įskilti stuburo slankstelis ir galite mirti ar likti neįgalus visam gyvenimui.
• Nešokite į vandenį smarkiai įkaitę saulėje. Pirmiausia apsišlakstykite vandeniu, kad kūnas atvėstų. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
• Nešokite į vandenį, kuriame daug besimaudančiųjų. Galite sužeisti juos ar susižeisti patys, galite panardinti kitus, gali būti sunku išnerti į paviršių per besimaudančius žmones.
• Nesistumdykite vandenyje, nenardinkite vieni kitų žaisdami. Įgriuvus netikėtai, nepasiruošus į vandenį, įkvepiama vandens, prarandama orientacija. ypač pavojinga stumdytis net ir seklioje upės vietoje. Susistumdžius ir netikėtai įkritus į vandenį, įkvepiama vandens. Tokiu atveju žmogus, iškilęs iš vandens, dažniausiai stipriai kosėja, būna užsimerkęs ir svirduliuoja. Tokiomis aplinkybėmis lengva žengti žingsnį į upės vidurį, kur gali būti staigus gylis.
• Saugokite mažamečius vaikus. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Leiskite jiems maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti.
• Neplaukite toli. Net gerai mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl dažnai vaikai nuplaukia per toli. Pajutus bent menkiausius nuovargio požymius, reikia nedelsiant plaukti į krantą. Stenkitės plaukioti nuo kranto matomoje zonoje, kad žmonės, esantys krante, galėtų jus pastebėti, jeigu šauksitės pagalbos.
• Neplaukite paskui valtis, laivus. Nė nesiartinkite prie jų.
• Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis taip labai gerai praleidžia elektrą. Žaibui trenkus kur nors netoliese, elektros srovė vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu gali atkeliauti ir mirtinai sužaloti.
•  Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės.
•  Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
•  Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
KAIP SAUGIAI PLAUKIOTI VALTIMI
Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta pasiirstyti ar paplaukioti valtimis. Tokia pramoga gali būti smagi arba pavojinga – viskas priklauso nuo to, ar pakanka žinių ir supratimo kaip plaukioti valtimi saugiai. Pirmiausiai valtis turi būti techniškai tvarkinga, neleisti vandens. Gelbėjimosi liemenę turi vilkėti kiekvienas, esantis valtyje. Draudžiama valtimi plaukioti neblaiviems asmenims. Neblaivūs asmenys valtyje kelia pavojų visiems plaukiantiems. Valtis gali apsiversti ir nuskęsti jeigu:
• Valtis yra perpildyta joje per daug žmonių;
• Neteisingai paskirstytas svoris valtyje;
• Bandant įlipti į valtį atvirame vandenyje;
• Bandant staigiai pereiti iš vienos valties pusės į kitą;
• Prasidėjus audrai kilus didelėms bangoms ir žaibuojant
• Prakiurusi ( vandenį leidžianti) valtis;
• Šuolis iš valties į vandenį;

Anykščių rajono savivaldybės inf.

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Anupras

    Nuoroda

    kadangi jau nuskendo daugiau nei mirė su korona, reikalaujame privalomo gelbėjimo ratų nešiojimo.

    Prieš 6 dienas