77: „Visiškai sutinku, kad su tokiu vadovavimo stiliumi dirbti yra sudėtinga. Manau, tam įtakos turi ir karta, ir per daugelį metų susiformavęs požiūris. Mūsų vadovo vadovavimo stiliuje vis dar jaučiama sovietinė valdymo kultūra – hierarchija, kontrolė ir įsitikinimas, kad vadovas visada teisus. Prie to, mano nuomone, prisideda ir ankstesnė tarnybinė patirtis. Didžiausia problema ta, kad dalis žmonių, ilgus metus buvusių valdžioje ar turėjusių pareigas, nebenori pasitraukti. Jie tampa priklausomi nuo statuso, pareigų ir pripažinimo. Taryboje taip pat yra ne vienas žmogus, kuris jau galėtų ramiai mėgautis pensija, tačiau vis dar siekia išlikti svarbus. O viešasis sektorius pirmiausia turi tarnauti žmonėms, o ne tapti vieta asmeninėms ambicijoms tenkinti. Kai vadovaujama emocijomis, o ne profesionalumu, nukenčia ne tik darbuotojai, bet ir viešųjų paslaugų kokybė, gyventojų pasitikėjimas bei visos institucijos reputacija.“
Išbandymus pinigais ir valdžia atlaiko mažuma. Esat teisus dėl tų susireikšminusių tarybos narių. Bet ten ir vyresnio amžiaus ir ” jaunimas” vienodai abejingi anykštėnų atstovavimui. Žiūrėkit į paskutinius įvykius : Anykščiuose pasipylė projektai dėl autobusų stoties, dėl angelų muziejaus, dėl miesto centro, dėl turgaus. Bet anykštėnai neprileidžiami prie svarstymų, informacija tarsi slepiama. Ar girdėjot, kad iš tarybos narių kuris nors kviestų anykštėnus pasitarimui: pvz., , Žiogelis, Baura, Griauzdaitė, Pakeltis, Šilaika, Pravilionis,Smalskienė ar kiti neišvardinti? Tai kaip jie balsuoja, jei neturi jokio kontakto su anykštėnais? Ar dar ilgai bus vaidinama apsimestinė demokratija?
Iš dalies sutinku su mintimi, kad mūsų savivaldoje susiformavo savotiška „apsimestinė demokratija“. Didžioji dalis tarybos narių turi savo darbus ar verslus. Taryba jiems nėra pagrindinė veikla – tai papildomos pajamos, statusas ir galimybė vadintis išrinktuoju. O mažame mieste statusas kai kam reiškia labai daug. Nemaža dalis tarybos narių net neturi laiko rimtai įsigilinti į visus sprendimų projektus. Dažnai pakanka ateiti į posėdį, pakelti ranką, pabendrauti su kolegomis ir grįžti prie savo pagrindinių darbų. Dar daugiau klausimų kelia tai, kad dalis tarybos narių gyvena ar didžiąją laiko dalį dirba kituose miestuose. Ar žmogus, kuris kasdien negyvena Anykščių ritmu, mato tas pačias problemas, su kuriomis susiduria vietos gyventojai? Tai, mano nuomone, yra teisėtas klausimas rinkėjams. Kiek tokie tarybos nariai gali visapusiškai atstovauti Anykščių žmonių interesams? Tuo tarpu merui savivalda yra kasdienis darbas. Jis tuo gyvena, išmano sistemą ir natūraliai turi didžiulį pranašumą prieš tarybos narius, kuriems politika yra tik dalis jų veiklos.
Todėl problema nėra vien konkretus meras. Problema – pati sistema. Kol taryba nebus aktyvi, kompetentinga ir pasirengusi skirti pakankamai laiko savo pareigoms, tol bet kuris stipresnis meras dominuos. Jeigu norime kitokios savivaldos, neužtenka pakeisti vieną žmogų. Reikia tarybos narių, kurie ateina ne dėl statuso ar papildomų pajamų, o tam, kad atstovautų žmonėms, gilintųsi į sprendimus
Gerbiamasis, štai ir priėjom prie esmės- tam , kad atstovautum žmonėms, reikia būti atsakingam ir sąžiningam. O rinkėjai turi turėti įrankius, kaip įtakoti savo išrinktą politiką- turi būti galimybė atšaukti savo rinkiminių pažadų nevykdantį politinį apsileidėlį ar melagėlį. Dabar rinkėjai turi kentėti ketverius metus ir vėl rizikuoti savo gyvenimais , o padaryt nieko negali. Sistema taip pasitvarkė Lietuvoje, kad už ką bebalsuotum, bet užkulisiuose valdo tie patys sukčiai.
kritiškai mąstantiems rinkėjams ir teisininkams tai atrodo kaip populistinis žingsnis, slepiantis sistemines valdymo problemas ir kompetencijos stoką.
Radikaliems sekėjams tai patinka – jie mato „griežtos rankos“ politiką, kuris „daro tvarką“.
Kokių rinkėjų rajono visuomenėje daugiau-parodys netolima ateitis.
Išbandymus pinigais ir valdžia atlaiko mažuma. Esat teisus dėl tų susireikšminusių tarybos narių. Bet ten ir vyresnio amžiaus ir ” jaunimas” vienodai abejingi anykštėnų atstovavimui. Žiūrėkit į paskutinius įvykius : Anykščiuose pasipylė projektai dėl autobusų stoties, dėl angelų muziejaus, dėl miesto centro, dėl turgaus. Bet anykštėnai neprileidžiami prie svarstymų, informacija tarsi slepiama. Ar girdėjot, kad iš tarybos narių kuris nors kviestų anykštėnus pasitarimui: pvz., , Žiogelis, Baura, Griauzdaitė, Pakeltis, Šilaika, Pravilionis,Smalskienė ar kiti neišvardinti? Tai kaip jie balsuoja, jei neturi jokio kontakto su anykštėnais? Ar dar ilgai bus vaidinama apsimestinė demokratija?
Iš dalies sutinku su mintimi, kad mūsų savivaldoje susiformavo savotiška „apsimestinė demokratija“. Didžioji dalis tarybos narių turi savo darbus ar verslus. Taryba jiems nėra pagrindinė veikla – tai papildomos pajamos, statusas ir galimybė vadintis išrinktuoju. O mažame mieste statusas kai kam reiškia labai daug. Nemaža dalis tarybos narių net neturi laiko rimtai įsigilinti į visus sprendimų projektus. Dažnai pakanka ateiti į posėdį, pakelti ranką, pabendrauti su kolegomis ir grįžti prie savo pagrindinių darbų. Dar daugiau klausimų kelia tai, kad dalis tarybos narių gyvena ar didžiąją laiko dalį dirba kituose miestuose. Ar žmogus, kuris kasdien negyvena Anykščių ritmu, mato tas pačias problemas, su kuriomis susiduria vietos gyventojai? Tai, mano nuomone, yra teisėtas klausimas rinkėjams. Kiek tokie tarybos nariai gali visapusiškai atstovauti Anykščių žmonių interesams? Tuo tarpu merui savivalda yra kasdienis darbas. Jis tuo gyvena, išmano sistemą ir natūraliai turi didžiulį pranašumą prieš tarybos narius, kuriems politika yra tik dalis jų veiklos.
Todėl problema nėra vien konkretus meras. Problema – pati sistema. Kol taryba nebus aktyvi, kompetentinga ir pasirengusi skirti pakankamai laiko savo pareigoms, tol bet kuris stipresnis meras dominuos. Jeigu norime kitokios savivaldos, neužtenka pakeisti vieną žmogų. Reikia tarybos narių, kurie ateina ne dėl statuso ar papildomų pajamų, o tam, kad atstovautų žmonėms, gilintųsi į sprendimus
Gerbiamasis, štai ir priėjom prie esmės- tam , kad atstovautum žmonėms, reikia būti atsakingam ir sąžiningam. O rinkėjai turi turėti įrankius, kaip įtakoti savo išrinktą politiką- turi būti galimybė atšaukti savo rinkiminių pažadų nevykdantį politinį apsileidėlį ar melagėlį. Dabar rinkėjai turi kentėti ketverius metus ir vėl rizikuoti savo gyvenimais , o padaryt nieko negali. Sistema taip pasitvarkė Lietuvoje, kad už ką bebalsuotum, bet užkulisiuose valdo tie patys sukčiai.
kritiškai mąstantiems rinkėjams ir teisininkams tai atrodo kaip populistinis žingsnis, slepiantis sistemines valdymo problemas ir kompetencijos stoką.
Radikaliems sekėjams tai patinka – jie mato „griežtos rankos“ politiką, kuris „daro tvarką“.
Kokių rinkėjų rajono visuomenėje daugiau-parodys netolima ateitis.