Naujajame daugiabutyje Anykščiuose bus įrengti ne tik butai, bet ir kūrybinės dirbtuvės.
Vasario 25 dieną, ketvirtadienį, vyko nuotolinis viešasis susirinkimas, per kurį buvo aptariamas buvusios Anykščių bibliotekos pastato rekonstrukcijos į gyvenamąjį daugiabutį namą projektas.
Nors rajono valdžia ir džiūgauja, kad Anykščiuose bus sutvarkytas dar vienas apleistas pastatas, projekto autoriams teko išklausyti karčios kritikos.
Susirinkime dalyvavęs Anykščių rajono tarybos narys, liberalas, architektas dizaineris Kęstutis Indriūnas projekto rengėjams pateikė negailestingos kritikos.
„Architektūriniu požiūriu čia yra seniena. Nepykit, bet dabartinės architektūros tendencijos, man atrodo, yra truputį kitokios. Architektūrinis sprendimas yra nemodernus. Pastato dar neturime, bet jis jau yra pasenęs“, – kalbėjo K.Indriūnas.
Jam antrino ir architektas Julius Biliūnas, projektuotojų sprendiniuose pasigedęs ambicijų.
„Dabar mes esame atsigręžę atgal į tą pačią esamo pastato architektūrą. Siūlyčiau viską daryti drąsiau, juk tai pirmas daugiabutis Anykščiuose, statomas po „n“ metų pertraukos“,- kalbėjo jis.
Projektinius pasiūlymus parengė HOUSE OF MOSS – Blue Ant Holdings UAB, architektė Salvinija Bentkė. Ji kalbėjo, kad būsimo daugiabučio namo sienos bus dekoruojamos samanomis.Tokių pavyzdžių, anot jos, Lietuvoje dar nėra.
„Samanos yra nuostabus dalykas ir dabar apie tai galiu „skelti“ dviejų valandų trukmės reklaminį pranešimą“, – sakė S.Bentkė, pristatymo metu išties surengusi gan ilgą pasakojimą apie samanų sandarą, savybes bei jų priežiūrą.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė pranešėjos klausė, kas bus, jei investuotojui pasirodytų, kad pastato sienas samanomis dekoruoti yra per didelė investicija.
„Tai yra labai svarbus elementas, dėl kurio atsisakytume kažkurių kitų prabangos ar komforto elementų, tačiau samanas paliktume“, – sakė S.Bentkė.
Tačiau net ir Lietuvoje dar nematytas pastato sienų dekoravimo būdas architektui bei dizaineriui K.Indriūnui įspūdžio nepaliko.
„Jūs investuosite į samanas, kurios neduoda jokio efekto. Aš net nesuprantu sprendimo, kam apsamanoti tokį namą“, – dėstė jis.
K.Indriūnas ragino senosios bibliotekos rekonstruotojus Anykščiuose pastatyti tokį pastatą, į kurį važiuotų žmonės pasižiūrėti.
„Padarykite taip, kad žmonės važiuotų žiūrėti ne Lajų tako, bet važiuotų žiūrėti daugiabučio. Jūs tuomet laimėsite visapusiškai “, – linkėjo architektas dizaineris.
Daugiabutį namą buvusios bibliotekos vietoje planuoja statyti UAB „Selija“. Jos vadovas Aris Azguridis kartu su žmona Goda taip pat valdo UAB „Sveiki produktai”, pora jau daugiau nei dešimtmetį Anykščių rajone turi sodybą.
Už buvusį bibliotekos pastatą ir žemės sklypą A.Azguridis sumokėjo 134 tūkst. Eur, „Anykštai“ jis sakė, kad į projektą planuoja investuoti pusantro milijono eurų. Redakcijos žiniomis, daugiabučio rekonstrukcijos projektą rengė vienas architektas, tačiau jį pasirašė visai kitas žmogus. Tokį faktą A.Azguridis komentavo taip: „Daugiabutis namas yra didelis ir atsakingas projektas, todėl prie jo dirba ne vienas žmogus, o komanda, kuri turi ir viso projekto vadovą, ir net atskirų projekto dalių vadovus. Projektą viešame susirinkime pristatė architektūrinės dalies projektavimo komandos narė, kuri yra mokslų daktaro laipsnį turinti architektūros srities specialistė, monografijų apie miesto įvaizdžio formavimą bendraautorė.”
Pasiteiravus, ką po projektinių pasiūlymų nuotolinio susirinkimo norėtų atsakyti juos sukritikavusiems architektams, A.Azguridis sakė: „Su šypsena galima pasakyti, kad vieni architektai kitiems dažniausiai yra kritiški, kaip ir vieni statybininkai kitiems. O ypač tiems, kurie ne vietiniai. Pats aš nesu architektas, todėl nenorėčiau gilintis į „gražu-negražu” ar „tinka-netinka“ niuansus. Tačiau galiu pasakyti užtikrintai, kad projektiniai pasiūlymai atitinka visus bendrojo plano ir kitų procedūrų reikalavimus. Džiaugiuosi puikiu projektuotojų komandos darbu. Rimtai svarstysim visus gautus pasiūlymus, stengsimės atsižvelgi į pateiktas pastabas. Man rūpi ne tik tai, kad pastatas būtų gražus ir organiškai įsilietų į miesto erdvę, bet kad jis būtų kokybiškas ir, svarbiausia, tinkamas ten gyvensiantiems žmonėms. Šiame etape neramina tai, kad projektas nepaskęstų begalinėse biurokratinėse procedūrose ir galėtume kuo greičiau pradėti statybos darbus.”
Buvusios bibliotekos vietoje planuojama įrengti 20 gyvenamųjų erdvių su kūrybinėmis dirbtuvėmis, šalia pastato planuojamos poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė.
