Nuo raudonukės, tymų ir stabligės skiepijomės nesusimąstydami

Bandau laikytis įstatymų, reglamentų, taisyklių. Stengiuosi nesityčioti iš šalies valdžios sprendimų. Mano supratimu, naudingiau paklusti bendrai tvarkai, net jeigu ji kvaila, nei priešintis ir piktintis. Ne man asmeniškai naudingiau, o mums visiems. Geriau durna tvarka nei protinga netvarka.

Vėl kalbama apie prekybos alkoholiu ribojimų atšaukimus. Nemaišo man tie ribojimai. Išgyvensiu ir apribotas. Bet kartais būna gėda ir graudu. Veiksmas vyksta Svėdasų parduotuvėje. 9 valandos 56 minutės… Eilėje 6 ar 7 žmonės, vienos moterys. „Degtinės dar negalime įmušti. Praeikit į priekį, kas neperkat alkoholio“, – praneša pardavėja. Nė viena iš eilėje stovinčiųjų nereaguoja. Laikrodžiui išmušus 10 valandų, stebėjau, kokius gėrimus moterys perka. Viena močiutė paprašė dviejų po 0,75 litro butelių degtinės, kita – brendžio „geresnio“, trečioji – pigiausios degtinės puslitrio. Nė viena iš jų nepanaši į žmogų, kuris ketina čia pat tą įsigytą gėralo butelį ištuštinti. Pirmoji, spėju, ruošėsi malkų pjovimui, antroji rengėsi atsilyginti labai gerbiamam žmogui, trečioji degtinės įsigijo, kad namie kokio nors gėrimo būtų – ar kas užeis, ar pasitrinti kelius reikės….
Nieko ypatinga Svėdasų krautuvėje neįvyko. Šiaip nesąmonė. Groteskas.
Nekliudė man ir karantino ribojimai. Ir dabar nekliudo. Kaip geografui, man būtų smagiau, jog ir Žemaitijos viduryje būtų keli „uždraustieji“ rajonai. Lietuviai taptų smarkiai pažengę tėvynės pažinimo sferoje, gerai išstudijavę žemėlapius.
Pas uošvienę į Zarasus dabar lyg ir galiu važiuoti, bet Utena pakelėje maišo. Nors Uteną tranzitu lyg ir galiu kirsti, bet apsipirkti Utenoje man kaip ir nederėtų. Viskas būtų ok, bet ir mano namai, ir uošvienės sodyba yra skirtingų rajonų vienkiemiuose. Tad būdamas visiškai pilietiškas pilietis, matyt, iš savo namų Svėdasų seniūnijoje važiuodamas į Zarasų rajoną, apsipirkti turėčiau Anykščių „Norfoje“…  Nelogiška biški. Bet išgyvensiu, jeigu tik Lietuvai nuo mano pasivažinėjimų bus geriau.
Labai žavi vakcinacijos nuo Covid-19, ypač  „AstraZeneca“ istorija. Tautos priešais arba bent kvailiais apšaukiami visi, kas abejoja vakcinacijos tikslingumu.  Ir staiga – trinkt, kaip perkūnas iš giedro dangaus – skiepijimas „AstraZeneca“ sustabdomas. Kaip ir nebeaišku, kas yra kvailiai – ar skiepaskeptikai ar skiepaentuziastai…
Pamenu, kaip referendumu sprendėme – būti ar nebūti  Ignalinos atominei elektrinei. Nesupratau ir dabar nesuprantu, kaip tauta gali nuspręsti – sprogs elektrinė ar nesprogs.
Nežinau, kuo man skiepytis – „Pfizer“, „AstraZeneca“ ar „Sputnik V“ –  ir apskritai ar verta skiepytis. Kaip iš Anykščių nuvažiuoti į Telšius, žinau. Net ir kitus galėčiau kompetentingai pakonsultuoti, o apie vakcinas kiek mažiau suprantu.
Kaip minėjau, stengiuosi būti lojalus pilietis, bet ir man, nuolat bandančiam pateisinti valdžią, būna ant jos pikta. Kartais už mus nusprendžia tai, ką mes puikiai galėtume spręsti patys, kartais atvirkščiai – kai reikia „profų“, o ne diletantų sprendimo, situacija paliekama savieigai. Kaip nors bus, nes negali būti, kad nieko nebūtų…   
Skiepams ne ką mažiau metų nei kaliošams, inkvizicijai ir šiaurės pašvaistei. Nuo raudonukės, tymų ir stabligės skiepijomės nesusimąstydami, kad vakcinos apskritai turi konkretų gamintoją. Skiepas yra skiepas, ir tiek. Kita vertus, absoliuti dauguma normalių žmonių nekvestionuoja būtinųjų skiepų sąrašo – reikia, vadinasi – reikia…
Vakcinos nuo Covid-19 iš karto buvo identifikuojamos pagal gamintoją. Aišku, nauja liga ir naujas skiepas kėlė didesnį susidomėjimą nei senienos, tačiau įžvelgiu ir valdžios problemą – valstybė man saugų skiepą lyg ir garantavo, bet atsakomybės už jo saugumą nusikratė. Matyt, valstybei nebuvo aišku, saugus tas skiepas, ar biški ne visai. O man, blyn, geografui, turėtų pačiam būti žinoma, kaip koks skiepas veikia?
Savąją valstybę dėl netvarkos vakcinacijoje galiu pateisinti tik dėl to, kad visas pasaulis nelabai žino, ką daro – juk ne Garliavoje „AstraZeneca“ yra sukurta. Bet kuriems galams tos raganų medžioklės, kai neaišku, kas ragana – ar ta, kuri skęsta, ar ta, kuri išplaukia?