Birželio 29 dienos, sekmadienio popietę, Anykščių rajone fiksuota keletas iškvietimų dėl ant kelio nuvirtusių medžių.
Pirmasis iškvietimas 16.18 val. gautas iš Ilgabrados kaimo, Anykščių seniūnijoje. Atvykę ugniagesiai ant važiuojamosios kelio dalies rado nuvirtusį medį. Pasitelkus grandininį pjūklą, medis buvo pašalintas, o kelio danga nušluota.
Vos po pusvalandžio, 16.46 val., pagalbos prireikė Kriokšlio kaime, Skiemonių seniūnijoje. Čia taip pat ant kelio buvo nuvirtęs medis, kurį ugniagesiai pašalino panaudoję tą pačią įrangą.
Dar po pusvalandžio, 17.16 val., gautas pranešimas iš Vikonių kaimo, Svėdasų seniūnijos. Klevų gatvėje rastas dar vienas nuvirtęs medis, trukdęs eismui. Medis buvo pašalintas, kelio danga – nuvalyta.
Vos po minutės, 17.17 val., ugniagesiai vyko į Lašinių kaimą, Pavarių gatvę, kur rasti net du ant kelio nuvirtę medžiai. Jie buvo greitai pašalinti, pasitelkus grandininį pjūklą.
TIKRA ISTORIJA.
”Ne dabar, vėliau leisiu Dievui ateitį į mano gyvenimą.” Manau šią įžymią frazę daugelis žinome. Didžioji dauguma mūsų ja prisidengiame, kad galėtume toliau gyventi mums patinkantį gyvenimą. Taip, mes jaučiamės lyg būtume savo gyvenimo viešpačiai, numatantys visas aplinkybes, valdantys savo gyvenimo metus ir turintys 7 gyvybes. Taip sakė ir viena moteris su kuria man teko bendrauti. Jos vyras buvo tikintis į Dievą žmogus. Ne kartą bendravau su ja kviesdamas sekti vyro pavyzdžiu, atverti savo širdį Dievui ir prisijungti prie Jo šeimos – Bažnyčios. Deja, ji neturėjo laiko. Dirbo dvejuose darbuose, septynias dienas per savaitę. Uždirbtus pinigus siųsdavo namo, kur nusamdyta statybininkų brigada statė didžiulį ir gražų namą. Pasak jos, pastačius namą ji planavo grįžti namo ir skirti laiko poilsiui bei Dievui. Deja, jos planams nebuvo lemta išsipildyti. Vieną vakarą, atėjusi į antrąjį darbą, ji pasijuto pavargusi ir prisėdusi pailsėti ant kėdės nebeatsistojo. Neatlaikiusi didžiulo fizinio krūvio jos širdis sustojo. Man teko dalyvauti jos laidotuvėse.
Nuo šio įvykio praėjo maždaug 10 metų. Šiuo metu tame dideliame gražiame name, su kita moterimi gyvena jos vyras. Graudi, bet pamokanti istorija, ar ne?
Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Jis pradėjo sau vienas svarstyti: ‘Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus.’ Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!’ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.“ (Evangelija pagal Luką 12:16-21)
Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą. (Laiškas Hebrajams 3:15)
Gal tamsta eik dirbti.