Pernai 43 politikai, tarnautojai ir jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones

Lietuvoje pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Iš viso šalyje veikė 1058 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.

Anot TILS pranešimo, per metus žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius beveik nepasikeitė – 2019 metais tokių asmenų buvo 44, o valdomų žiniasklaidos priemonių sumažėjo penktadaliu – nuo 101 iki 83.

„Labai norėčiau, kad žiniasklaida žengtų koja kojon su laiku ir veiktų pagal aukščiausius skaidrumo standartus – skelbtų informaciją apie savininkus, vadovų bei vyriausiųjų redaktorių interesus, savo elgesio taisykles bei metines finansines ataskaitas“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Pernai su žiniasklaida buvo susiję aštuoni Seimo nariai ir dešimt tarybos narių iš Ignalinos, Kelmės, Plungės, Radviliškio, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių. Taip pat – vienas savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, vienas europarlamentaras bei 13 anksčiau rinkimuose kandidatavusių politikų.

Žiniasklaidos priemones valdė dešimt sutuoktinių tų asmenų, kurie pernai užėmė savivaldybės tarybos nario pareigas – tokių buvo penki, Seimo nario pareigas – trys. Taip pat žiniasklaidos priemones valdė vieno mero ir vieno valstybės tarnautojo sutuoktiniai.

Pernai žiniasklaidos priemones valdė po penkis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (septynios priemonės) ir Darbo partijos (23 priemonės) atstovus, po keturis Lietuvos socialdemokratų partijos (šešios priemonės) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (keturios priemonės) atstovus.

Taip pat tarp valdančių žiniasklaidos priemones buvo du Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai (trys priemonės) ir du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų  atstovai (dvi priemonės), po vieną partijos „Tvarka ir teisingumas“ (trys priemonės), Lietuvos liaudies partijos (dvi priemonės) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ (dvi priemonės) atstovai.

Žiniasklaidos priemonių turėjo po vieną asmenį, kurie kandidatavo su visuomeniniais rinkimų komitetais „Kitaip“ (trys priemonės), „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ (dvi priemonės), „Už geresnę ateitį Marijampolėje“ (viena priemonė), „Už vieningą Kelmę“ (dvi priemonės) ir „Vieningi Zarasai“ (viena priemonė).

Nuo 1996 metų iš viso 55 politikams bei valstybės tarnautojams priklausė 93 žiniasklaidos priemonės. Per šį laikotarpį politikų bei valstybės tarnautojų sutuoktiniams (tokių buvo 12) iš viso priklausė 25 žiniasklaidos priemonės.