Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, sulaikytas per keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą Minske, ketvirtadienį pasirodė valstybinės televizijos parodytame emocingame interviu, kurį jo artimieji ir aktyvistai laiko išgautu prievarta.
2019 metais iš Baltarusijos išvykęs R. Pratasevičius tapo vienu pagrindinių autoritarinio prezidento Aliaksando Lukašenkos priešininkų. Jis tvarkė populiarų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „Nexta“, suvaidinusį svarbų vaidmenį organizuojant antivyriausybinius protestus, ir buvo apkaltintas masinių neramumų kurstymu. Už tai jam gresia įkalinimas iki 15 metų.
Valstybinės televizijos ONT ketvirtadienį vakare parodytame 1,5 val. trukmės interviu R. Pratasevičius atrodė besijaučiantis nepatogiai ir prisipažino pernai raginęs rengti protestus, taip pat gyrė A. Lukašenką.
„Aš iškart pripažinau savo kaltę pagal [Baltarusijos baudžiamojo kodekso] 342-ąjį straipsnį – masinių nesankcionuotų akcijų organizavimas“, – kalbėjo aktyvistas.
Jis taip pat pripažino 2014 metais prisidėjęs prie Ukrainos nacionalistų savanorių bataliono „Azov“, kovojusio su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
„Iš esmės priklausiau baltarusių junginiui – vadinamajam būriui „Vytis“… Tai buvo trys žmonės. [Mus] prijungė prie „Azov“, – kalbėjo R. Pratasevičius, bet pridūrė, kad kovos veiksmų zonoje nebuvo.
Įrašo pabaigoje R. Pratasevičius pradėjo verkti ir užsidengė veidą rankomis.
26 metų aktyvisto tėvas Dzmitras Pratasevičius sakė, kad šis interviu yra „prievartos, kankinimų ir bauginimų“ rezultatas.
„Labai gerai pažįstu savo sūnų ir esu įsitikinęs, kad jis tokių dalykų niekada nepasakytų“, – tėvas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jį palaužė ir privertė pasakyti, ką reikia“, – tvirtino D. Pratasevičius ir pridūrė, kad žiūrėti šį interviu jam buvo skaudu.
„Labai nerimauju“, – kalbėjo tinklaraštininko tėvas.
Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka sakė, kad jam buvo „skaudu stebėti“ R. Pratasevičiaus „prisipažinimus“, ir vadino jį „režimo įkaitu“.
„Gryna propaganda“
Prieš šią transliaciją nepriklausoma žmogaus teisių grupė „Viasna“ pareiškė, kad R. Pratasevičius tikriausiai buvo Baltarusijos saugumo tarnybų priverstas kalbėti, nes jam gresia „nesąžiningi, tačiau labai rimti kaltinimai“.
„Viskas, ką Pratasevičius pasakys, bus pasakyta patiriant prievartą – mažų mažiausiai psichologinę prievartą“, – ketvirtadienį AFP sakė „Viasna“ vadovas Alesis Bialiackis.
„Kad ir ką jis dabar kalbėtų, tai yra gryna propaganda, neturinti jokio teisingo pagrindo“, – pridūrė A. Bialiackis.
R. Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti 23 metų Rusijos pilietė Sofija Sapega – gegužės 23 dieną buvo sulaikyti Baltarusijai priverstinai nutupdžius Minske bendrovės „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.
Jie abu kaltinami padėję koordinuoti beprecedenčio masto demonstracijas, apėmusias Baltarusiją po A. Lukašenkos ginčijamo perrinkimo pernai rugpjūtį.
Tuojau po sulaikymo buvo paskelbti atskiri vaizdo įrašai, kuriuose R. Pratasevičius ir S. Sapega sako „prisipažįstantys“ dėl savo veiksmų. Jų šalininkai teigė, kad šie įrašai irgi buvo nufilmuoti prievarta ir kad tai yra įprasta Minsko režimo taktika savo kritikams spausti.
R. Pratasevičiaus tėvai tuo metu sakė, kad vaizdo įraše ant savo sūnaus veido pastebėję mušimo žymių.
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti keleivinio lainerio. Europos Sąjunga reaguodama uždraudė Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ lėktuvams patekti į savo oro erdvę, paragino Europos kompanijas neskristi į Baltarusijos oro erdvę ir parengė naujų sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams.
A. Lukašenka, kuris 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, kaltina Vakarus bandymu sankcijomis „pasmaugti“ jo šalį.
Po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas ir šeštą kadenciją užsitikrino A. Lukašenka.
Minsko režimas ėmėsi brutalių priemonių protestų judėjimui nuslopinti. Buvo areštuota per 35 tūkst. žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.
Daugiau kaip 400 protestuotojų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.
