Anykščių rajono taryba šiandienos posėdyje planuoja skirti 57 tūkst. eurų Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrui (TVIC). Nurodyta, kad šios lėšos skiriamos „pagerinti Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro ir Kalitos kalno prieinamumą“. Tiesa, prieinamumo gerinimui bus ne įrengti pandusai neįgaliesiems, bet šviečiančios reklamos ir nuorodos. Investavus biudžeto lėšas bus lengviau rasti rogutes ant Kalitos kalno, tualetą ir patį TVIC.
TVIC-ui rajono valdžia atidavė Kalitos kalną. Imkit, turėkit, naudokit, užsidirbkit! Šiemet Kalitos kalnui buvo skirta ir žiema su daug nemokamo sniego. Bet panašu, kad vis tiek išėjo šnipštas. Jau anksčiau skelbta, kad geros gamtinės sąlygos Kalitos kalno slidinėjimo trasą administruojančiam TVIC-ui pinigų nepribėrė.
Slidininkai irgi yra miesto svečiai, poilsiautojai, kurorto dalis. Lėšų į kurortą vežėjai. Objektyvus faktas, jog iš rajono biudžeto skiriamos lėšos einamajai valdiško verslo priežiūrai (vargu ar nuorodą į „tuliką“ galima laikyti investicija) įrodo, kad net ir esant puikioms gamtinėms sąlygoms (slidinėjimo trasos ruošėjams vargu ar bus kada geresnės sąlygos) žiemos turizmas Anykščiuose „biški“ ne verslas.
Kitu sprendimu Anykščių rajono taryba šiandien turėtų pritarti beveik dviejų milijonų eurų vertės europiniam projektui „Šventosios upės slėnio pritaikymas lankymui Anykščiuose“. 15 procentų lėšų, kas yra smulkmena, tiesiog kapeikos – mažiau nei 300 tūkstančių eurų – bus skirta iš rajono biudžeto, o liūto dalis pinigų ateis iš Europos.
Investicijos bus dedamos į kairiąją Šventosios pusę, bus naujos poilsio zonos, tualetai, prieplaukos kt. Dėl pinigų merkimo (jei į sausumą – tai bėrimo) į Šventosios pakrantę nebesiginčiju, pradėjome upę kultūrinti, todėl jos dabar nevalia apleisti. Nors šiaip, man atrodo, keistas turisto, kuris atvažiuoja mašina iš kito miesto į Anykščius, kad čia pasivažinėtų dviračiu, tipažas. Na bet yra ir tokių žmonių, pats ne vieną pažįstu.
„Funkcinės zonos strategija siekiama spręsti FZ savivaldybėms būdingą problemą – socialinė atskirtis bei žema gyventojų fizinė ir socialinė gerovė. Turizmas yra vienas iš vietos ekonomikos veiksnių, leidžiančių vystytis aptarnavimo (apgyvendinimo, maitinimo, paslaugų) sektoriui. Neišnaudotos turizmo galimybės mažina lankytojų skaičių, neskatina apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų sektoriaus plėtros, atitinkamai atsiliepia investicijų ir verslumo lygiui“, – apie 2 milijonų investicijos į Šventosios upės pakrantę būtinybę rašoma rajono Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte. Logiška. Kuo daugiau takų – tuo mažesnė socialinė atskirtis. Tampi visiškai socialiai pajungtas. Fizinė gerovė – tai čia, matyt, kai turi lašinių, agurkų ir duonos, o socialinė gerovė – kai lašinius, agurkus ir duoną valgai ne vienas, o su dviračiu taku atvažiavusiais draugais ar anūkais.
Imkim tuos abu europinius milijonus. Imkim. Pritariu. Bet, nors sukapokit, nematau aš to taško, brūkšnio, tikslo, į kurį mūsų nuostabusis Anykščių kurortas eina. Slidininkų rojumi netapome (kaip keista!), bet gal tapsime vaikščiotojų paupiais sostine!
P. S. Tikrai tapsime. Juk ne veltui prie paramos turizmo centrui skyrimo kalbama apie prieinamumą. Ne apie privažiavimą, priplaukimą, priskridimą, o būtent apie prieinamumą!
O, takai yra nuostabus dalykas prie upės – užieja ir užlieka, nuplauna ir nuplauna, ledai sumaigo ir sulaužo, remontuoji ir remontuoji. Ir vis investuoji ir investuoji. Kažkaip panašu į Tubio pamėgtą ir trinkelizaciją, asfaltizaciją ir pavojingų dėl vandens ir ledo išėjimo iš krantų takelizaciją. Natūralus takas negerai, per pigu, reikia būtinai dėti lenteles, daryti dirbtinį taką.
Ar tai nėra panašu į pinigų plovimą?
Man atrodo, kad didžiausia Anykščių problema šiandien nėra nei Kalitos kalnas, nei dviračių takai ar naujos poilsio zonos. Didžiausia problema – nėra aiškios krypties, kur miestas apskritai juda. Vieną dieną norime būti meno centru, kitą – kurortu, trečią – žiemos turizmo sostine. Bet kas iš tiesų yra Anykščiai?
Jeigu būčiau miesto vadovas, rinkčiausi labai aiškią kryptį – sporto, aktyvaus ir pasyvaus turizmo miksą. Anykščiai turi tam puikų potencialą: gamtą, bazinę infrastruktūrą, baseiną, Kalitą, stadionus, sales, trasas. Reikėtų ne blaškytis tarp dešimčių vizijų, o viską sujungti į vieną sistemą.
Sujungčiau sporto centrą su visais miesto sporto objektais į vieną stiprią struktūrą. Kalitos kalną atskirčiau nuo Turizmo informacijos centro, nes tai turi būti atskiras komercinis ir sportinis projektas, o ne priedas prie informacijos centro. Miestas turėtų būti reklamuojamas kaip rimta sporto bazė Baltijos šalims ir Vidurio Europai – vieta, kur atvyksta sporto klubai, akademijos ir komandos į stovyklas.
Bendradarbiaučiau su sporto agentūromis, federacijomis, organizatoriais. Reikia ne tik laukti turistų savaitgaliais, bet ir kurti nuolatinį srautą ištisus metus. Profesionalus sportas atveža pinigus, o mėgėjiškas sportas ir aktyvus turizmas kuria miesto gyvybę.
Dabar atrodo, kad investicijos vyksta, projektai daromi, bet nėra vienos aiškios vizijos, kurią miesto vadovai parodytų žmonėms ir verslui. O be krypties net ir geri projektai tampa tiesiog pavieniais darbais
Nu ne projektai ,bet pinigeliu isisavinimas ukrainietiska technologija,-duokit,o kisene mes jau turime-!!!idomu,o kur kontroles tarnybos???juk cia Cekuciu twiksas,tik kolkas niekas garsiai nebando iskelt klausimu…manau tai tik laiko klausimas,ir prie vieno jau zinomo policajaus turetu prisijungti ir dar kai kas…
Kontrolės tarnyba sėdi Merui po padu. Kaip meras diriguoja, taip kontrolė turi ir dirbti ir tokius patikrinimus ir radybas daryti arba nedaryti.
Tai yra todėl, kad rajono strategiją kūrė Vilniuje