Po ketverių metų pertraukos parlamentarai planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.
Antradienį numatytas svarstyti dar praėjusią kadenciją tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva parengtas įstatymo projektas.
Nors šis projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, apie tai jame nekalbama.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Tačiau jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, Seimo narių jau lauktų finansinės sankcijos už nelankomus posėdžius.
Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principams.
Seimui teikiamame projekte numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime ir savivaldybėse, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.
Į projektą iš galiojančio Seimo statuto perkelta norma apie apgyvendinimą Seimo viešbutyje, tik padidintas atstumas, nuo kurio priklauso būstas. Vietoj šiuo metu galiojančių 25 km nuo Vilniaus savivaldybės ribos įrašyti 50 km nuo centro.
Tačiau projekte numatyta, kad ši norma – laikina. Nuo 2024-ųjų parlamentarams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta bus toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kurie neturės ir pastaruosius penkerius metus neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus teritorijoje, priklausytų būsto nuomos kompensacija.
Projektu taip pat reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.
Anot projekto, tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.
Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.
