Pirmadienį Anykščių verslo informaciniame centre vyko Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos bei Lietuvos Respublikos Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės organizuotas renginys apie Afrikos šalių merginų ir moterų lytiškumą.
Pirmadienį Anykščių verslo informaciniame centre vyko Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos bei Lietuvos Respublikos Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės organizuotas renginys apie Afrikos šalių merginų ir moterų lytiškumą.
Vieną valandą vykusiame Europos Sąjungos finansuotame renginyje dalyvavo 7 viešnios iš Vilniaus ir 6 paskaitos klausytojos anykštėnės, tarp kurių buvo Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Elvyra Lasskaja bei savivaldybės gydytoja Vaiva Daugelavičienė. Nors popietėje buvo laukiamas Anykščių meras Sigutis Obelevičius, tačiau jis taip ir nepasirodė, o vyrų bendruomenę atstovavo vienintelis „Anykštos” žurnalistas.
Afrikos mergaičių globėja, aktorė Larisa Kalpokaitė kalbėjo, kaip ji tapo šio projekto veidu. „1985 metais labai sunkiai gimdžiau. Man buvo pasakyta, jeigu tai vyktų kaime, mirtų arba naujagimis, arba aš”, – apie savo lytiškumo potyrius dėstė L. Kalpokaitė. – Po to susidūriau su mastitu, o tais metais Lietuvoje nuo mastito mirdavo po 3 – 5 moteris…”
Atrodė, jog renginį galėtų pagyvinti iš Afrikos grįžusi ir savo įspūdžiais pasidalinti linkusi savanorė Julija Tuleikytė. Tačiau iš labai trumpos jos kalbos sužinojome, kad „vietinė Afrikos savanorė, kuri sirgo maliarija, pastojo nuo vieno kito savanorio ir prarado vaiką”. „Man buvo pasakyta, jeigu susirgsiu, nesikreipti į ligoninę, nes iš jos galima išeiti jau su keliomis ligomis dėl baisios nešvaros ir sanitarinių sąlygų nebuvimo”, – apie Afrikos merginų ir moterų lytiškumą kalbėjo savanorė. – Autobusuose ten žmonės nuo karčio prakaituoti, susispaudę, o po kojomis vištos šmirinėja…Mergaitėms Afrikoje neskirta patirti brendimo periodo: jos įmetamos tarsi į vandenį ir pačios turi išmokti plaukti. Mergaitės pastoja ir neina į mokyklą. Sunku joms būti vien tik šeimos moterimi”.
Seimo narė Marija Aušrinė Povilionienė pliekė konservatorių tradicinės šeimos politiką ir džiaugėsi, galėdama būti kuo ilgiau lytiškai aktyvi. „Reprodukcinėmis teisėmis vyrai ir moterys turi mokėti naudotis… Mes – lytiškos būtybės ir džiaugiamės būdami sveiki galintys save reprodukuoti. Lietuvoje diskusijose apie lytiškumą dalyvauja ne tik ideologiškai susiskaldę politikai, bet ir bažnyčia. Vatikanas pasisako prieš kontracepciją ir abortų legalizavimą: pagal juos moterys negali nutraukti nėštumo, nes tai – kūdikio žudymas. Lietuvoje nesukurta lytinės ir reprodukcinės sveikatos koncepcija. Kuo ilgiau seksualumą išsaugome, tuo labiau liekame gyvybingesni ir kūrybiškesni”, – pasakojo M. A. Pavilionienė. Ji negailėjo kritikos dvasininkams: „Kai dvasiškis pradeda kalbėti apie lytiškumą, sako, kad tai nuodėmė. Tai absurdas! Juk kuo aš ilgiau lytiškai pajėgi, tuo aš labiau džiaugiuosi…”
Po to renginio dalyviai turėjo žiūrėti maždaug 10 minučių filmuką apie Afrikos jaunuolių lytiškumo potyrius, tačiau atsirado techninių nesklandumų, reikėjo į pagalbą kviestis kompiuterių specialistą. Vis dėlto filmuką anykštėnai pamatė. Jame 15 – metė afrikietė pasakojo, kaip mylėjosi be prezervatyvų su trimis jaunuoliais, kaip netikėtai pastojo ir primityviomis priemonėmis norėjo pasidaryti abortą. Paklausta, kokios patirties mergina įgavo po lytinių santykių, ji sakė, jog dabar susilaikanti ir patarė visoms dailiosios lyties atstovėms kuo toliau bėgti nuo vyrų, nes visi jie – niekšai. Kita 19 metų mergina dalijosi skurdžia savo dalia, dėl kurios ji turėjo mesti mokslą ir tapti prostitute, nors vis dar vylėsi įstoti į koledžą ir įgyti daug geresnę specialybę negu prostitutės. Dar viena mergina pasakojo, kaip atsisakė su draugu lytiškai santykiauti, todėl supykęs jaunuolis užsiundė savo draugus ir šie merginą išprievartavo. Po kurio laiko afrikietė pagimdė ir nežino, kaip toliau jai su vaiku egzistuoti…
Seimo narė M. A. Pavilionienė priminė, jog minėtą filmuką Anykščiuose žiūrėjo ir su vienos mokyklos moksleiviais ir stebėjosi, kad kai kurie, pamatę filmuką, šypsojosi…
Aš irgi iš gana primityvaus filmuko nesužinojau nieko tokio, kas praturtintų mano lytiškumo sampratą. Tiesa, vizualiai pamačiau, kaip afrikietė moteris mokė tenykštį jaunimą, kaip ant ilgoko falo modelio taisyklingai užmauti ilgą prezervatyvą…
Pagalvojau, kaip nemokšiškai išplaunami ES pinigai, prisiviliojant abejotinos reikšmės projekte dalyvauti žinomus veidus…
