Iš Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvą neseniai pasiekė žinia, kad spalio pabaigoje Amžinybės iškeliavo garbaus amžiaus sulaukęs išeivis iš Anykščių krašto, mokslininkas, visuomenės veikėjas gydytojas prof.,dr. Juozas Meškauskas. Jis mirė Beverly Šores (Beverly Shores) mieste Indianos valstijoje) sulaukęs labai gražaus amžiaus- eidamas 105-uosius metus. Atsisveikinimas su velioniu vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje Lemonte (Ilinojaus valstija). Senolio palaikai buvo kremuoti, artimieji ketina urnas su prof. Juozo Meškausko bei anksčiau mirusios jo žmonos Jonės pelenais atvežti ir palaidoti gimtajame Anykščių krašte.
Iš Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvą neseniai pasiekė žinia, kad spalio pabaigoje Amžinybės iškeliavo garbaus amžiaus sulaukęs išeivis iš Anykščių krašto, mokslininkas, visuomenės veikėjas gydytojas prof.,dr. Juozas Meškauskas. Jis mirė Beverly Šores (Beverly Shores) mieste Indianos valstijoje) sulaukęs labai gražaus amžiaus- eidamas 105-uosius metus. Atsisveikinimas su velioniu vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje Lemonte (Ilinojaus valstija). Senolio palaikai buvo kremuoti, artimieji ketina urnas su prof. Juozo Meškausko bei anksčiau mirusios jo žmonos Jonės pelenais atvežti ir palaidoti gimtajame Anykščių krašte.
Velionis buvo gimęs 1906 metų liepos 21-ąją Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Vajėšių kaime. 1927 metais baigęs Ukmergės gimnaziją, pasirinko medicinos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Studijuodamas įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą, 1930-1931 metais buvo studentų ateitininkų sąjungos pirmininku, vadovavo ateitininkų medikų korporacijai „Gaja” (1929 m.)
1933 metais, baigęs VDU, paliekamas šioje mokslo įstaigoje, šešetą metų dirba Universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų klinikos asistentu. 1937 metais J.Meškauskas apgynė disertaciją tema „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ankstyvas diagnozavimas ir gydymas”. Mokslo žinias gilino
Vienoje (Austrija) ir Berlyne (Vokietija). 1939-1941 metais jis jau VDU Medicinos fakulteto privatdocentas, docentas, 1941- 1944 metais mokslininkui buvo patikimos Medicinos fakulteto Vidaus ligų klinikos vedėjo pareigos. Nuo 1941-ųjų – jau profesorius, fakulteto dekanas.
1944 metais pasitraukęs į Vokietiją, dr. Juozas Meškauskas tapo Kempfenhauseno ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju, po to ketvertą metų buvo Augsburgo karo pabėgėlių ligoninės Vidaus ligų skyriaus viršininku.
1949 metais kartu su šeima atvyko į JAV, kur vertėsi privačia gydytojo praktika, apie 20 metų dirbo Čikagoje Alkoholikų ir narkomanų gydymo instituto medicinos direktoriumi. Aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, rašė straipsnius išeivijos spaudai, leido knygas. Įvairiu laiku buvo Ateitininkų federacijos tarybos pirmininku, Ilinojaus lietuvių gydytojų draugijos pirmininku, Katalikų mokslo akademijos nariu, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos pirmininku, o atsisakęs vadovaujamų pareigų, buvo aktyvus tų organizacijų narys. Už krikščioniškos veiklos nuopelnus prof.,dr. Juozas Meškauskas Romos Popiežiaus Jono Pauliaus II buvo apdovanotas Šv.Silvestro medaliu.
Per visą ilgametę gydytojo praktiką mūsų kraštietis mokslininkas išspausdino daug medicinos mokslo straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose. Velionis yra autorius knygų „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu” (1937 m.), „Diabeto problema ir jo gydymas dabartiniu metu” (1939 m.), „Elektrokardiografijos pagrindai” (1947 m.), „Lietuvos medicinos istorija” (1987 m.) Kartu su kitais autoriais profesorius J.Meškauskas parašė ir 2005 metais išleido Čikagoje knygą „Gaja: Ateitininkų medikų korporacija”. Mokslininko plunksnai priklauso ir daugybė rašinių „Lietuvos enciklopedijoje”.
Kartu su žmona Jone, kuri taip pat buvo gydytoja ( mirė 1999 metais, ilgokai sirgo Alzheimerio liga) išaugino du vaikus. Dukra Marija- biochemijos mokslų daktarė, sūnus Jonas- technikos mokslų daktaras.
Prof., dr. Juozas Meškauskas jaunystėje sportavo, grūdinosi, iki gilios senatvės propagavo sveiko gyvenimo būdą, vengė žalingų įpročių, visą laiką stengėsi būti geros nuotaikos, ką nors veikti, judėti. Tikriausiai, tai jam padėjo išlikti sveikam, energingam ir sulaukti net 104 metų.
Kad velionis mokslininkas turėjo didelį autoritetą, buvo gerbiamas, mylimas ir išeidamas Anapilin paliko ryškius savo gyvenimo pėdsakus, akivaizdžiai byloja pastaruoju metu pasirodę rašiniai bei nekrologai užsienio lietuvių laikraščiuose „Draugas”, „Mūsų ateitis” ir kituose, Vytauto Didžiojo universiteto interneto svetainėje, Pasaulio anykštėnų bendrijos tinklapyje.
