Tyrimas: lietuviai linkę gyventi šia diena (su lentele)

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pastebi, kad naują ekonomikos ciklą Lietuvos gyventojai pradeda ne visiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę. Sprendžiant iš šalies gyventojų finansinės elgsenos tyrimo rezultatų, lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias.

Lietuvos gyventojai labiau rūpinasi dabartimi nei ateitimi

„Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai pastebi, kad naują ekonomikos ciklą Lietuvos gyventojai pradeda ne visiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę. Sprendžiant iš šalies gyventojų finansinės elgsenos tyrimo rezultatų, lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias.

Kovo mėnesį atlikto tyrimo metu atsakydami į klausimą, kas jiems kelia didžiausią nerimą dėl finansinės situacijos ateityje, beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų sakė, kad tai – mažėjantys atlyginimai. Panašiai tiek pat gyventojų yra susirūpinę dėl didėjančių tarifų ir kainų. Tuo metu apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą laiku kalbėjo tik keli procentai respondentų. Dėl pensijos dydžio nerimauja vos 8 proc., dėl vaikų išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo rūpinasi atitinkamai 3 ir 2 proc. apklaustųjų.

„Viena vertus, iš tokių tyrimo rezultatų būtų galima spręsti, kad viskas su Lietuvos gyventojų finansine situacija gerai: patys jie nejaučia ypatingai didelio nerimo dėl ateities, o labiau rūpinasi tais dalykais, kurie galėtų garantuoti didesnes pajamas ir mažesnes išlaidas čia ir dabar”, – komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kita vertus, anot ekspertės, užtenka panagrinėti keletą statistikos skaičių, kad pastebėtume, jog iššūkių ateityje netrūks.

Nežino, kas vyksta su jų pinigais

Asmeninių finansų specialistė atkreipia dėmesį, kad vyresni žmonės pajamų statistiškai gauna gerokai mažiau. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis 2010 m. pabaigoje nesiekė 50 proc. Tam, kad išėjęs į pensiją žmogus galėtų gyventi kokybiškai tokį patį gyvenimą, kaip ir iki tol, reikėtų, kad jo pajamos siektų 70 proc. iki tol gautų pajamų dydžio.

Taigi, būtinybė atsakingai ruoštis ateičiai atrodo akivaizdi. Vis dėlto Lietuvos gyventojams tai dar gana neįprasta. Kaip parodė minėtas tyrimas, daugiau nei 10 proc. gyventojų, naudojančių finansų kaupimo priemones, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą bei terminus (gerai žino tik 50 proc.).

Su pensijų kaupimo priemonėmis situacija dar sudėtingesnė: viską apie pasirinktą kaupimo kryptį, rizikingumą, sukauptą sumą žino tik 15 proc., o nieko arba tik šį bei tą žino beveik 50 proc. šiomis priemonėmis besinaudojančių asmenų.

„Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nemaža dalis gyventojų nežino arba netiksliai žino, kas vyksta su jų pinigais. Kitaip tariant, jų požiūris į savo pačių finansinę ateitį nėra atsakingas”,  – komentuoja O. Bložienė. Ekspertės manymu, tam įtakos gali turėti ne tik sudėtinga dabartinė finansinė namų ūkio situacija, bet ir silpnokos gyventojų asmeninių finansų valdymo žinos. Štai net 61 proc. lietuvių prisipažįsta, kad visos jų finansinės žinios – tiesiog iš gyvenimo, o ketvirtadalis neslepia, kad jų finansinei elgsenai įtakos turi ir artimųjų ar kaimynų patarimai.

„Finansų sistema nuolat kinta. Taigi dabartinėmis aplinkybėmis gyvenimiška patirtis ar kaimynas dažnai gali būti ir klaidinantis ar neadekvatus patarėjas”, – komentuoja „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje O. Bložienė ir ragina gyventojus labai gerai įvertinti savo dabartinę finansinę situaciją bei ateities perspektyvas ir nepatikėti savo finansų atsitiktinumams ar giminaičių patarimams.

Šalies gyventojų asmeninių finansinių žinių vertinimo tyrimą „Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu kovo 7-14 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-75 m.).

Kuris iš šių veiksnių Jums kelia didžiausią nerimą dėl finansinės Jūsų situacijos ateityje? (proc.)

Kuris iš šių veiksnių daro didžiausią įtaką Jūsų finansinei elgsenai? (proc.)