Per ketvirtį gauta 1,2 tūkst. pranešimų dėl vakcinų, per šimtas – apie sunkias reakcijas

Per trečiąjį šių metų ketvirtį gauta 1,2 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną nuo COVID-19, daugiau kaip šimtas iš jų buvo sunkios, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

„Didžiąją dalį šių metų trečiąjį ketvirtį gautų pranešimų sudarė pranešimai apie nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas: nesunkios sudarė 90,5 procento. Apie sunkias gauta 115 pranešimų ir tai yra atitinkamai 9,5 procento“, – sakė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.

Pranešta apie mirtis nuo širdies ligų

Tarnyba taip pat gavo septynis pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir vieną pranešimą apie mirties atvejį po vakcinacijos, įvykusį ne Lietuvoje. Daugumoje atvejų mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

„Šių mirčių priežastinis ryšys su vakcina lieka nepatvirtintas“, – teigė VVKT vadovas.

Kaip sakė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, nė viena iš mirčių nebuvo tiesiogiai susijusi būtent su vakcinos sukeltais nepageidaujamais poveikiais.

„Visais atvejais mirtys ištikę buvo dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų kaip pagrindinės mirties priežasties, kuri buvo nurodyta, ir visi atvejai, išskyrus vieną, kur mirtis ištiko ne Lietuvoje, buvo vyresnio amžiaus žmonėms“, – sakė ji.

Tarp sunkių reakcijų – pavojingas imuninis sutrikimas

Tarp sunkių reakcijų taip pat buvo pranešimai apie septynis trombozės atvejus, du – tromboflebito, tris trombocitopenijos, penkis miokardito ar perikardito, iš jų du vaikams, 11 tachikardijos atvejų, aštuonis – juostinės pūslelinės, tris – periferinio veido paralyžiaus.

Šie pranešimai gauti po visų vakcinų vartojimo.

Miokarditai ir periolarditai fiksuoti vyrams ir vaikinams, jų amžius – nuo 17-os iki 44-erių.

„Gana nemažai pranešėjų, kurie pranešinėjo apie reakcijas, susijusias su labai stipriu karščiavimu, pykinimu ir vėmimu, pranešė ir apie alpulio atvejus“, – sakė R. Pilvinienė.

Anot jos, savaime šios reakcijos yra greitai praeinančios ir rimtesnio pavojaus nekeltų, tačiau griūdamas žmogus gali susižaloti.

„Ypatinga nepageidaujama reakcija apie labai sunkią ligą, sunkų sutrikimą – hemofagocitinę limfohistiocitozę – pranešta vienu atveju po „Vaxzevria“ (AstraZeneca) vartojimo. Tai yra liga, kuri gali būti tiek susijusi su tam tikrais įgimtais genų sutrikimais arba nesusijusi su tuo ir šiuo atveju ji iš tiesų yra kaip sunki nepageidaujama reakcija užfiksuota. Bet ar jos sąsajos būtent su „Vaxzevria“ vartojimu tikrai gali būti patvirtintos, kol kas yra sunku spręsti“, – sakė VVKT specialistė.

Tai kol kas yra vienintelis pranešimas apie šį gyvybei pavojingą sindromą, susijusį su viso organizmo imuninės sistemos išsibalansavimu.

„Yra tikrai labai daug kitų veiksnių, kurie gali tokį sutrikimą išprovokuoti arba tų veiksnių gali apskritai jokių nebūti, bet žmogus gali turėti tą genų pokytį, kuris tam tikru metu ima ir pasireiškia tokiu nepalankiu būdu“, – kalbėjo R. Pilvinienė.

Pranešimų mažėja

Per trečiąjį metų ketvirtį gauta 1,2 tūkst. pranešimų: daugiau kaip pusė jų, t. y. 636 – po „Pfizer“ vakcinos, 145 pranešimai – po „Moderna“, po „AstraZeneca“ vakcinos – 192, po „Janssen“ – 225 pranešimai.

Nuo metų pradžios iš viso sulaukta 5,5 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, jie sudaro 0,18 proc. nuo bendro vakcinacijų skaičiaus.

„Faktiškai turime bendrus skaičius, kiek tokių nepageidaujamų reakcijų yra fiksuota per devynis šių metų vakcinacijos mėnesius. Bendras skaičius iki šių metų rugsėjo 30 dienos – VVKT sulaukė 5505 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas“, – sakė G. Andrulionis.

Pasak jo, bendras pranešimų skaičius, palyginti su kitomis šalimis, nėra didelis.

Reakcijos paaugliams neišsiskiria

Pranešta apie reakcijas žmonėms nuo 12 iki 95 metų. Kaip ir anksčiau, dauguma pranešimų gaunama iš pačių gyventojų.

Pasak R. Pilvinienės, nepageidaujamos reakcijos, kurias dėl vakcinos patiria vaikai ir paaugliai, smarkiai nesiskiria nuo tų, kurias patiria suaugusieji.

„Vasarą intensyviau pradėta skiepyti jaunesnius negu 18 metų asmenis, kurie yra vyresni negu 12 metų, tai yra, paaugliai pagal apibrėžtį amžiaus. Negalėtumėme pasakyti, kad matome kokias nors ypatingas tendencijas ar ypač didelį pranešimų srautą“, – tvirtino VVKT specialistė.

Dėl „Pfizer“ vakcinos gauta 18 pranešimų, iš jų keturi – sunkūs: po vieną miokardito ir perikardito atvejį, vieną apendicito ir vieną anafilaksinę reakciją.

Pranešimai apie nesunkias reakcijas atkartoja bendras tendencijas: tiek paaugliai, tiek suaugusieji pranešė apie skausmą, patinimą, paraudimą injekcijos vietoje, šaltkrėtį, galvos skausmą ir karščiavimą, praeidavusius per keletą dienų.

Dėl „Moderna“ vakcinos gautas vienas pranešimas dėl viduriavimo.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 761 tūkst. žmonių arba 63 proc. gyventojų.