Grupė parlamentarų registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriose tiksliau apibrėžiama, kas būtų laikomas viešuoju asmeniu ir kam galiotų mažesnė privataus gyvenimo apsauga.
Siūloma numatyti, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi valstybės politikai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai.
Prie viešųjų asmenų taip pat būtų priskiriami valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai bei kandidatai rinkimuose – jie šį statusą išlaikytų ir dvi kadencijas po rinkimų.
Viešaisiais asmenimis būtų laikomi ir juridinių asmenų, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose arba yra subrangovai, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai), lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai), asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ar savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai, akcininkai (dalininkai).
Taip pat jais būtų laikomi kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą, naudojantys viešuosius išteklius ar atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime.
Šias pataisas teikia 38 Seimo nariai, daugiausia iš valdančiųjų frakcijų.
Dabar Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad viešieji asmenys yra politikai, teisėjai, valstybės ar savivaldybės pareigūnai, partijų, asociacijų vadovai, nuolat dalyvaujantys valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Įstatymas numato, kad be viešojo asmens sutikimo gali būti skelbiama informacija apie joprivatų gyvenimą, jeigu ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes ar savybes.
Išplėsti galiojantį apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Nepalankaus teismo sprendimo sulaukusioje portalo publikacijoje skelbta, kad viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.
Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus verslininko asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.
Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.
LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius pirmadienį pateikė siūlymą atnaujinti procesą ir peržiūrėti šią bylą. Šis teikimas bus svarstomas po mėnesio.
