Lietuvos lankytinų vietovių spragos: atgyvenę tualetai, turistiniai objektai nesuprantami užsieniečiams

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ š. m. rugpjūčio mėnesį atliko išsamų Lietuvos turistinių objektų vertinimą. Jo metu ne tik išskirti patraukliausi, geriausių įvertinimų susilaukę šalies lankytini objektai, bet ir konstatuotos opiausios turistinės problemos, apimančios tiek infrastruktūros, tiek vartotojų patyrimo trūkumus. Tarp neigiamų vartotojų patirčių šiandien rikiuojasi ir šalies turizmo įvaizdį menkina viešųjų tualetų stoka arba nepatrauklūs, higienos normų neatitinkantys tualetai, taip pat paslaugų ribotumas užsienio kalbomis.

Tarp didžiausių nusiskundimų šalies turizmu – viešųjų tualetų problemos 

Pasak UAB „BERENT Research Baltic“ tyrimo vadovės Vaidos Bröcher, tarp veiksnių, bloginančių keliautojų patirtį, išsirikiavo įsisenėjusios problemos.

„Didžiausia problematika atsiskleidė vertinant viešuosius tualetus. Pastebėta ne tik jų stoka, tačiau ir higienos standartų neatitinkantys ir netvarkomi lauko tualetai. Tyrimo duomenimis, net 130 turistinių vietovių trūksta tualetų, dalis esamų neatitinka šiuolaikinių higienos normų arba dar vis naudojami netvarkomi, šių laikmečių neatitinkantys lauko tualetai. Be to, ypač prasta situacija žvelgiant į tualetų pritaikomumą šeimoms su vaikais ir neįgaliesiems. Pažymėtina, kad iš 1 165 vertintų objektų, kuriuose lankytojai tikėjosi pasinaudoti tualetais, jų neturi net 36 proc. objektų“, – rezultatus komentuoja V. Bröcher.

Ši problematika, anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovo Daliaus Morkvėno, opi ne vienerius metus, kenkia šalies įvaizdžiui ir smukdo gerąją turisto patirtį.

„Mes nuolat siekiame, jog potyriai, su kuriais susiduria tiek įvairius objektus lankantys vietos gyventojai, tiek turistai iš užsienio valstybių būtų kuo įmanoma pozityvesni, kviečiantys sugrįžti, inspiruojantys dalytis gerąją patirti ir rekomenduoti mūsų šalį kitiems. Viešieji tualetai prisideda prie šalies reprezentavimo, tad toks įvertinimas indikuoja, jog turime įsisenėjusią problemą, kurią būtina nedelsiant spręsti“, – įsitikinęs D. Morkvėnas.

Panašią problematiką stebi ir kelionių organizatoriaus „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė Renata Juškaitienė. Ji akcentuoja, jog viešųjų tualetų stygius gerokai apkartina keliautojų patirtį, sukelia daug nepatogumų.

„Kita problema, susijusi su viešaisiais tualetais, kurią dažnai mini šalyje besilankantys keliautojai – tai atsiskaitymas už juos grynaisiais pinigais. Dažnai dėl besiskiriančių valiutų keliautojai užsienyje įpratę atsiskaityti kortele, to tikisi ir čia, ypač pažangioje technologiškai šalyje, tačiau tenka nusivilti ir ieškoti centų. Rodos, smulkmena, bet gero įspūdžio nepalieka“, – teigia R. Juškaitienė. 

Išskyrė ir pagrindines vartotojų patyrimų problemas  

Tyrimo metu, analizuojant konkrečių paslaugų pasiūlą bei kokiomis kalbomis jos teikiamos, išryškėjo takoskyra tarp turizmo informacijos centrų teikiamų paslaugų lygio bei muziejų, dvarų, galerijų, lankytojų centrų ir kitų panašaus pobūdžio objektų. Vertintojų matymu, muziejuose, dvaruose ir kituose lankomuose objektuose trūksta lankytojų patirtį gerinančių paslaugų, ypač informacijos pateikimo užsienio kalbomis, taip pat ekskursijų su gidais, informacinių lentelių ekspozicijose, lankstinukų ir audioekskursijų, kurios yra itin aktualios pandemijos metu.  

Prie likusių problemų priskiriamas netikslus objektų darbo laikas arba su tuo susiję nesklandumai: dalis objektų nedirba savaitgaliais, lankymo laikas yra ribotas arba objektai priima lankytojus tik pagal išankstinį susitarimą. Kritikos sulaukė ir atsiskaitymo kriterijus – tiek miestų objektuose, tiek rajonuose dominuoja viena atsiskaitymo opcija, dažniausiai – grynaisiais pinigais.

Minimoms spragoms antrina ir „Baltic Travel Group“ atstovaujanti R. Juškaitienė. Komentuodama situaciją, ji pažymėjo ne tik ypač opią viešųjų tualetų spragą, bet ir parkavimo problemas didžiuosiuose miestuose.

„Tiek sostinėje, tiek kituose didmiesčiuose susiduriame su didelių autobusų parkavimu centrinėse miesto dalyse, senamiesčiuose. Neturime specialių kišenių, kur keleiviniai autobusai galėtų patogiai išlaipinti keleivius, tad dažnai lankytojai priversti iki objektų eiti nemažus atstumus“, – pastebi R. Juškaitienė.

Ji taip pat mananti, kad Lietuvoje, kuri save pozicionuoja kaip itin technologiškai ir interneto srityje pažengusią šalį, šių privalumų galėtų būti daugiau nukreipta ir į turizmo sektorių:

„Kiekvienoje šalyje svetingumas prasideda nuo mažų dalykų, tad aš leidžiu sau pagalvoti, kaip turistai iš tiesų pasijustų, jei audiogidai ar audioekskursijos turėtų įvairesnių kalbų pasirinkimo galimybes, pavyzdžiui, ne tik anglų, rusų, bet ir prancūzų, vokiečių, italų. Žinoma, mes Europos kontekste neatrodome dėl šių infrastruktūros spragų kažkaip ypatingai prasčiau, tačiau jų eliminavimas tikrai geriau reprezentuotų mus pasaulyje“, – įsitikinusi „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė.