Seimas ketvirtadienį patvirtino prezidento Gitano Nausėdos dekretą, kuriuo Lietuvoje nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos įvesta nepaprastoji padėtis.
Seimo nutarimu patvirtintas prezidento sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį dekrete nurodytam laikotarpiui ir taikyti dekrete nurodytus naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas nepaprastąsias priemones.
Už tokį sprendimą ketvirtadienį per skubiai sušauktą neeilinę sesiją vienbalsiai „už“ buvo 118 Seimo narių.
„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga“, – sakė dekretą pristatęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas šalies piliečių nepaveiks, o suteiks platesnius įgaliojimus šalies institucijoms imtims veiksmų užtikrinant šalies saugumą.
„Dekretas nėra orientuotas į Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių ar teisių varžymą, (…) dar kartą akcentuoju, Lietuvos piliečių tiesiogiai gyvenimo, laisvių, judėjimo, kitų dalykų tai nepalies“, – pabrėžė K. Budrys.
Premjerė Ingrida Šimonytė atsakydama į opozicijos atstovo Vytauto Bako klausimą, kodėl nepaprastoji padėtis įvedama visoje šalyje ir neapsiribota pasieniu, teigė, jog šis statusas leis paprasčiau panaudoti valstybės lėšas, o jų gali prireikti ne tik pasienio teritorijoje.
„Yra objektyvios reikmės, kurios gali būti susijusios su platesne teritorija nei šalies pasienis, ir tam gali būti reikalingos naudoti valstybės lėšos, visų pirma kalbant apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems visoje teritorijoje reikia skirti sustiprintą dėmesį, atsižvelgiant į Kremliaus režimo įprotį tokio pobūdžio problemų įvairioms valstybėms parūpinti“, – sakė premjerė.
Šalies vadovo dekretu dėl nepaprastosios padėties leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.
Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.
Dekrete nurodoma, kad tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.
Vidaus reikalų ministerija paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą.
Numatyta, kad esant poreikiui, ji gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.
Taip pat suteikta teisė pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
