Stingant daržovių, „Maisto bankas“ prašo Lietuvos ūkininkų pagalbos

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija. 

„Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų. Tai net dešimt kartų mažiau“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

 „Maisto bankas“ ūkininkams žada patys atvažiuoti, surūšiuoti, o prireikus – nusirinkti derlių.

Tieks maitinimą pabėgėlių centruose

Anot jo, netrukus atsidarys dešimt ukrainiečių pabėgėlių masinio apgyvendinimo centrų. Juose „Maisto bankas“ tieks maitinimą. Daržovių poreikis didėja ir dėl remiamų žmonių skaičiaus, kuris šiemet padidėjo 17 tūkstančių maisto gavėjų, remiama ir keli tūkstančiai ukrainiečių.

Organizacijos teigimu, menką daržovių derlių šiemet lėmė išaugę kaštai ir nepalankios gamtos sąlygos. Tai lemia ir mažėjančius vaisių ir daržovių kiekius, kuriuos „Maisto bankas“ išgelbėdavo iš prekybos tinklų.

Skaičiuojama, kad per praėjusį savaitgalį vykusią „Maisto banko“ akciją surinktas maistas bus išdalintas iki Kalėdų, o daržovių atsargos sandėliuose baigsis dar neprasidėjus lapkričiui.

Pasak vadovo, daržovės ir vaisiai paramą gaunantiems asmenims ne mažiau svarbūs formuojant maisto davinius. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti pilnavertę daugiavaikių šeimų ar nepritekliuje gyvenančių senolių mitybą.

„Maisto bankas“ šiais metais yra numatęs plėtrą daržovių ir vaisių perdirbimo srityje. Šiai dienai jau esame nusipirkę naujos įrangos, kuri padėtų vaisius ir daržoves apdoroti. Siekiame išgelbėti kuo daugiau daržovių, todėl tas, kurios dėl savo būklės jau nebepasiektų stokojančiųjų namų – perdirbame. Iš jų gaminame įvairius konservuotus troškinius, sriubas, džemus, pagardus“, – sakė organizacijos vadovas.

„Reikia tik paskambinti“

S. Gurevičius teigia, kad dalis ūkininkų vis dar prisibijo papildomų kaštų, todėl vengia kreiptis į „Maisto banką“, tačiau organizacijos savanoriai gali ne tik padėti surūšiuoti ar patys išsivežti derlių, bet ir jį nurinkti.

„Maisto banko“ savanoriams jau yra ne kartą tekę patiems nurinkti daržovių lauką, kuris buvo užlietas po liūčių ir derliaus ūkininkui rinkti neapsimokėjo.

Anot organizacijos, neseniai savanoriai nurinko 40 arų burokų lauką, išgelbėdami daugiau nei dvi su pusę tonos produkcijos, kuri kitu atveju būtų supuvusi. Taip buvo gelbėjamos cukinijos, obuoliai, braškės.

„Nors dažnai kiekiai nedideli, tačiau skaičiuojant per visą Lietuvą nurenkame tūkstančius maisto porcijų. Be to, šiais metais pastiprinome savo pajėgumus – nuo šiol turime nuomojamus sandėlius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Galime patys maisto produktus ir išrūšiuoti, ir išsivežti. Ūkininkui nereikia nieko daryti, tik paskambinti“, – sakė S. Gurevičius.

Anot organizacijos, aukojančių ūkininkų gretos pamažu didėja. Kėdainiuose ūkininkaujantis Tautvydas Šimėnas šiais metais „Maisto bankui“ paaukojo 8000 kilogramų nerealizuoto agurkų derliaus, kurį surinko savanoriai. 

Šiaulių rajone ūkininkaujantis Julius Šateika teigia, jog situacija šiemet įtempta ir dėl didelių sandėliavimo kaštų. 

„Vakarų Europoje tai įprasta – jeigu ūkininkas mato, kad labai dideli kaštai, daržovės paliekamos laukuose. Lietuvoje tai nėra įprasta praktika, bet ir situacija šiais metais – neeilinė, tai gali būti įvairių atvejų. Taip pat daržovių gali ūkiuose likti ir dėl to, kad ūkininkai bandys viską realizuoti ir nesandėliuoti“, – sakė ūkininkas.

S. Gurevičius pabrėžia, kad aukojant „Maisto bankui“ ūkininkai mokestinės naštos nepatirs. 

Pernai „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo 6045 tonas maisto, daugiau kaip trečdalis yra vaisiai ir daržovės.