Karo pabėgėlius iš Ukrainos apgyvendintų Kurklių mokykloje

Kurklių seniūnija yra viena iš tų rajono seniūnijų, kurioje galima sutikti ne tik karo pabėgėlių iš Ukrainos. Taip jau sutapo, kad dalis į šią seniūniją dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą uždarbiauti atvykusių ukrainiečių išvengė karo baisumų ir šiandien savo pinigais gali padėti gimtojoje šalyje likusiems artimiesiems.
Rajono valdžia yra numačiusi, kad jei Lietuvą užplūstų karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie būtų apgyvendinti Kurklių mokyklos pastate.

Į seniūniją atvyko užsidirbti

Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus „Anykštai“ pasakojo, kad šiuo metu seniūnijoje trijose skirtingose vietovėse gyvena devyni ukrainiečiai. Penki ukrainiečiai yra apsistoję Kurklių II kaime, du – Pakeršės kaime ir du – pačiame Kurklių miestelyje.
Seniūnas A.Jurkus sakė, kad ne visus Kurklių seniūnijoje gyvenančius ukrainiečius būtų galima vadinti karo pabėgėliais.
„Yra ukrainiečių, kurie dar prieš prasidedant Rusijos invazijai dirbo ir šiuo metu dirba įmonėje „Vli Timber“. Kiek girdėjau, ten jie ypatingai darbštūs, uždirba gerus atlyginimus. Teko su jais bendrauti, perspėjau, kad daug dirbdami gali ir pervargti. „Mums reikia daug pinigų užsidirbti, nes po karo Ukrainą reikės atstatyti“, – man aiškino ukrainiečiai“, – kalbėjo A.Jurkus.

Jaunuolių pora dairosi į uostamiestį

Neseniai į pačius Kurklius iš Ukrainos Chersono miesto atvyko jauna 23-24 metų ukrainiečių pora, kuri apsistojo kaimo turizmu užsiimančio gyventojo namuose. Tačiau, anot seniūno A.Jurkaus, jaunuolis iš Ukrainos Kurkliuose ilgai neužsibuvo.
„Jis išvyko į Klaipėdą, nes ten esą gyvena jo draugai, jam ten žadėjo parūpinti darbą. Greičiausiai ir jo draugė iš Kurklių išvyks, jiems čia tik tarpinė stotelė“, – spėliojo seniūnas A.Jurkus.

Beje, bendraudamas su jaunuoliais, seniūnas A.Jurkus sakė iš jų išgirdęs, kad jau nuo 2014 metų jie nepatenkinti Chersone tvyrojusia rusų įvesta tvarka, apskritai abejojo, ar dar norės sugrįžti į šį miestą.
„Tiesa, dabar, kai ukrainiečių kariai šį miestą nuo okupantų išlaisvino, gal apsigalvos“, – svarstė A.Jurkus.

Daug klausimų neuždavinėja

Įmonėje „Vli Timber“ dirbanti karo pabėgėlė iš Ukrainos į Lietuvą atvyko su dviem vaikais. Pakeršės kaime gyvenanti ukrainiečių šeima taip pat turi mažametį vaiką. Seniūnas A.Jurkus negalėjo įvardyti iš kokių Ukrainos vietovių jie yra atvykę.

„Labai giliai nelendame, daug neklausinėjame jų. Karas yra karas. Kaip aš sakau, žmonių akys plačios, džiaugsmas jų veiduose nespindi, galvos nuleistos, ypač moterų. Tėvynė yra tėvynė, kiek teko su karo pabėgėliais kalbėtis, jie laukia, kada galės sugrįžti atgal“, – sakė A.Jurkus.

Nustebino, kad kalbasi rusiškai

Pasidomėjus, kokia kalba jis kalbasi su karo pabėgėliais iš Ukrainos, kai jie užsuka į seniūniją tam tikros reikalingos pagalbos, seniūnas A.Jurkus sakė, kad bendravimas vyksta rusiškai.
„Aš abejoju, ar jie moka ukrainiečių kalba. Jie net ir tarpusavyje kalbasi rusiškai. Aš dirbančiųjų įmonėje „Vli Timber“ klausiau, kodėl jie kalbasi ne ukrainietiškai. Jie man paaiškino, kad ukrainietiškai kalbėti nemoka, pasakojo, kad mokykliniais metais buvo verčiami mokytis rusų kalba“, – pasakojo A.Jurkus.

Vaikams paguoda – bendravimas telefonu

Kurklių seniūnijos seniūnas A.Jurkus sakė, kad du seniūnijoje gyvenančių ukrainiečių vaikai lanko Anykščių Jono Biliūno gimnaziją.
„Tiksliai nepasakysiu, bet, rodos, vienas vaikas mokosi penktoje, kitas – septintoje klasėje. Domėjausi, kaip jiems sekasi. Pasakojo, kad su visais moksleiviais jie mokosi bendroje klasėje, kad jų bendraklasiai, mokytojai yra labai draugiški. Vaikai sakė, kad po truputį jau pradeda suprasti ir lietuviškai. Bet, jie sakė, norintys grįžti pas artimuosius į Ukrainą. Vienintelė jiems paguoda, kad su artimaisiais gali pabendrauti telefonu“, – sakė A.Jurkus.

Nevengia ir „paauklėti“

Kurklių seniūnijos seniūnas A.Jurkus sakė kvietęs seniūnijoje apsistojusius ukrainiečius atvykti į seniūniją, jei tik reikia kokios pagalbos.
„Sakiau, kad jei neturėsite ko valgyti, ateikite, bandysime organizuoti gyventojų pagalba. Bet jie sakė, kad visko turi, viskuo aprūpinti“, – tęsė A.Jurkus.
Karo pabėgėlius iš Ukrainos seniūnas A.Jurkus ir šiek tiek paauklėja:„Aš jiems sakiau, kad reikia stengtis ir patiems. Sakiau jei nedirbsit, žmonių požiūris į jus pasikeis. Bet visi praktiškai šiuo metu dirbantys.“,

Kurkliuose numatyta pabėgėlių apgyvendinimo vieta

Pasidomėjus, ar Kurkliai, esant reikalui, galėtų priimti daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos, nes dabar jie gyvena pas jiems pastogę pasiūliusius žmones, seniūnas A.Jurkus sakė, kad karo pabėgėliai galėtų apsigyventi mokyklos pastate.
„Yra numatyta į ateitį, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos galėtų apsigyventi mokyklos pastate. Jeigu bus bumas ir karo pabėgėliai nebeturės kur pasidėti, yra numatyta vieta – mokykla“, – sakė A.Jurkus.

Miestelyje sklando gandai

Kurklių seniūnas A.Jurkus prasitarė, kad miestelyje jau buvo šia tema pasklidę ir gandų.
„Kažkas iš labai rimtų žmonių paleido gandą, kad Kurkliuose bus apgyvendinti arabai (seniūnas turėjo mintyje migrantus iš Artimųjų Rytų, kurie į Lietuvą bando patekti per Baltarusijos pasienį,- red. pastaba). Bet čia buvo neteisinga informacija, net nežinau, iš kur ji čia atsirado. Bendruomenė jau buvo susirūpinusi, kone ruošėsi dėl to piketuoti, bet paskui aš žmonės nuraminau. Sakiau jiems, kad apie jokius arabus čia niekas nekalba, gali būti ukrainiečiai, bet ar jie dar čia bus… Nes reikia mokyklos patalpas paruošti, ten atjungti radiatoriai. Bet yra toks valdžios dalykas numatytas ir, matyt, suderintas su Vyriausybe“, – sakė A.Jurkus.

Abejoja, ar pasiliks Kurkliuose

Kurklių seniūnas A.Jurkus kalbėjo, kad dabartinėje situacijoje neištiesti pagalbos rankos ukrainiečiams – lyg būti „bestuburiais“.
„Mes turime suprasti ukrainiečius, jiems padėti, priimti juos čia. Manau, kad čia jie pas mus atvyks tik laikinai, nemanau, kad jie norės likti Lietuvoje, o tokiuose Kurkliuose – abejoju“, – sakė A.Jurkus.